Juokinga yra ministro impotencija, kad problemos sprendimui, pasak jo, trūksta pinigų. Turint galvoje, kokios vieningos fanfaros lydėjo Seime tąsyk priimtas Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas. Ko gero, retas įstatymas sulaukė tokios tvirtos visuomenės paramos. Veik jokių ginčų, jokių oponentų. Kiekvienas pokyčius inicijuojantis p. Kukuraičio kolega, žinia, tokio visuomenės ir politikų unisono pavydėtų, nes retai to sulaukia. Taigi, šiapus - liūdna.
Dabar p. Kukuraitis inkščia, kad jam trūksta pinigų, trūksta psichologų, trūksta dar kažkokių specialistų, kurie veiktų šalies periferijoje. Tai to, tai ano. Kodėl čia svarbus minėtasai vieno balso unisonas? O todėl, kad, turėdamas tokią faktinę ir moralinę visuomenės paramą, suteiktą beribį politinės pozicijos bei opozicijos pasitikėjimo kreditą, p. Kukuraitis iš esmės galėjo ne lankyti kapus fotosesijai, o koja atidarinėti svarbiausių kabinetų duris: premjero, finansų ministro. Ypač jeigu matė, kad vaiko apsaugai įgyvendinti, besiremiant naujais standartais, trūksta milijono. Jei koja anų durų nebūtų pavykę praverti, p. Kukuraitis galėjo skalambyti prieinamais žiniasklaidos varpais, ir žiniasklaida už abejingumą ponus Skvernelį ir Šapoką būtų prikalusi prie kryžiaus.
Čia tarytum turėtume dėti tašką: p. ministro profesionalumas yra lygus grindjuostei. Tačiau toji vieta apibrėžtina ne tik dėl aukščiau pateiktos priežasties.
[CITATA]
Šią savaitę p. Kukuraitis vėl smagiai pasižymėjo. Komentuodamas trukdžius beigi kliūtis nepilnamečius auginantiems tėvams užsiregistruoti pašalpų savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose dėl "vaikpinigių" (ar pamenate valstiečių žaliųjų mantras, skelbtas biudžeto svarstymo metu: "Mes grąžiname vaikpinigius", "Kelios vyriausybės ligi šiol buvo juos atšaukusios, o mes - valstiečiai!.." - kitaip tariant, "vaikpinigiams" pateisinti buvo kabinamas pinigų trūkumas mokslininkams, medikams rezidentams, tik ne prokurorams), jis pasakė, kad už tai atsakingos savivaldybės. Aš - visai ne aš, ir troba ne mano, perfrazuojant rusų liaudies posakį. Seimo narės Ingrida Šimonytė su Aušra Maldeikiene socialiniuose tinkluose retoriškai klausia, ar p. Kukuraitis išvis už ką nors atsakingas? Ir tai labai teisėtas klausimas labai konkretiems adresatams - valstiečių lyderiams ir asmeniškai premjerui. Nes "vaikpinigių" reforma, kuri pernai valstybės biudžeto svarstymo metu tapo žvaigžde, buvo privalomai įrašyta į LVŽS atstovų retorikos viešojoje erdvėje įžangas, realiai žlunga. Ir klausimas - kodėl reikėjo sudaužyti senokai ir neprastai veikusią sistemą, kuri buvo grįsta neapmokestinamuoju pajamų dydžiu? Nors teko girdėti, kad jau ligi šiol Vyriausybė per tas pačias keikiamas savivaldybes sugebėjo vargais negalais suskaičiuoti "vaikpinigių" poreikį šalyje - apie 200 tūkst. "galvų". Žingsnis į priekį.
Tik ne iš po grindjuostės. Ponui Kukuraičiui reikia tiesiog pasiryžti ir eiti šunims šėko pjauti. Jei tik jis turi bent savigarbos. Nes daugiau - administracinių gebėjimų, kompetencijos, valios ir gebėjimų jis neturi nė už surūdijusį grašį. Šitai jau aišku kaip dieną.
Kodėl? Yra kelios priežastys. Viena jų - p. Kukuraitis yra įpratęs dirbti atsakomybės difuzijos sąlygomis. Tie drumzliai vietoje atsakomybės yra jo gyvenimo, nekalbant apie politiką, stilius. Ir po fotosesijos prie Mato Abromaičio kapo lauk iš savo pareigų tiesiai turėjo eiti jis, o ne už jo viešuosius ryšius atsakinga patarėja.
Kitas administracinis personažas ir labai svarbi demokratijai institucija, apie kurią šią savaitę interneto portalo 15min.lt žurnalistų dėka buvo kalbama ir, nebijau pridurti, - verčiama suabejoti, ar turėdama tokių administracinių gebėjimų ydų, Lietuva sulauks antrojo šimtmečio, yra Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Problemos fabula - paprasta: VRK buvo paprašyta įvertinti, ar TV serialas "Naisių vasara", kurį keletą sezonų suko įvairūs televizijos kanalai, yra labai panašus į agitacinį. Sukantis rinkėjams smegenis apie gražų gyvenimą, kuris jų laukia rinkimus laimėjus LVŽS. "Laisvės TV" Ritos Miliūtės komanda rado, švelniai tariant, leksinių panašumų ir sąsajų tarp serialo herojų ir LVŽS lyderių.
Senoji VRK, kuri tokiam tyrimui sudarė darbo grupę, galima sakyti, išsiskirstė, palikusi savo pastabas ir išvadas. Institucija, kurios naujieji kariai susirinko vėliau, tų pastabų beigi išvadų nepastebėjo. O į VRK naujuosius vadovus pretendavusi Laura Matjošaitytė tais dokumentais neskubėjo mojuoti, nes laukė paskyrimo į naują - VRK pirmininkės poziciją.
Nors galėjo remtis senosios - "dar Zenono Vaigausko" sudėties VRK precedentu, kai ši institucija be didelių sentimentų apdaužė Liberalų sąjūdį, palikusi partiją be biudžeto pajamų.
Žinoma, p. Matjošaitytė "įjungė durnių" ir dabar neigia žiniasklaidos retorinius klausimus, ar kartais nebuvo čia "gešefto" tarp jos ir Seimo daugumos iš LVŽS: jeigu ji nepuls spėriai tyrinėti ar naudotis tuo, kas jau tyrinėta (kaip galėjo su Ramūnu Karbauskiu siejamos įmonės (juridiniai asmenys) finansuoti iš esmės daugiaserijinę politinės reklamos "santa barbarą"), kelias į rinkimų prievaizdės vietą bus nuklotas nuolankiais Seimo daugumos balsais.
Opozicija dėl to kreipėsi prokuratūron. Įrodyti tas tiesiogines sąsajas buvo labai sunku. Tačiau aiškinti, kad "kažkur užkliuvo dokumentai" dėl to, kad VRK vyravo tarpuvaldis - nekelia pasitikėjimo. Ir jau niekada nebekels, kol p. Matjošaitytė tai institucijai vadovaus.
Tiesa, savo negalią vadovauti VRK p. Matjošaitytė pajus ne dabar. Eventualiai - per artimiausius rinkimus ar balsavimus, kada didesnė ar mažesnė žiniasklaidos dėmesio dalis bus neabejotinai skirtai jos veiklos teisėtumui ir skaidrumui tirti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą