Pirmiausia - nesu draudimų šalininkas, o sveikatinimo kultūros puoselėtojas. Sveikatos reikalų komitetui ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui esu pateikęs prašymą (2011 kovo 11 d.) kitus 2012 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Tačiau kontrolės priemonės, kurios užtikrina narkotinių medžiagų prieinamumą, taip pat svarbios. Esu už sveikatinimą, švietimą, pinigų tam skyrimą - ir reikalavimą už gautas lėšas skaičiais įvardijamų, apčiuopiamų rezultatų.
Vienas įdomus momentas daug pasakantis apie tai, kad pati alkoholio pramonė imsis savikontrolės, skirs dalelę lėšų reklamai blaiviam gyvenimo būdui propaguoti (paradoksaliai skamba). Lietuvos sveikuolių sąjunga buvo pasiūliusi tiek tabako gamintojams, tiek alkoholio įmonėms būti žiemos ruonių maudynių Palangoje rėmėjais. Kas buvo didžiausi tokios reklamos priešininkai? Visi tikriausiai pagalvosite – sveikatos specialistai, gal "blaivybės fanatikai"? Ne, pradžioje tarsi sutikusi, pati pramonė atsisakė galimybės savo logo stendą publikuoti ant Palangos tilto šios sveikatos šventės metu. Suprato, kad ir nedideli pinigai skirti tam neatneš visai jokios naudos, jei patį procesą ir nuotaiką kontroliuoja ne jie, o kiti. Tai daug ką pasako apie jų remiamą socialinę reklamą užsakoma tose reklaminėse įmonėse, kurios kuria reklamą, kad kuo daugiau žmonės vartotų jų produkcijos. Tai tik viešųjų ryšių triukas.
O čia retorinis klausimas tiems, kurie naiviai patiki narkotikų pramonės viešaisiais ryšiais. Kodėl mes esame tokie neteisingi – Vakarų šalyse gaminamiems narkotikams suteikiame verslo statusą su reklamavimo galimybe, o vargšelių afganų heroinas – didelis susikaltimas. Juk jiems tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tokia dviveidė politika ir ekonomika. Juos siekiame perorientuoti, o vakarietiškus narkomanijos (alkoholis yra oficialiai pripažintas narkotiku, pražudantis labai daug žmonių, atnešantis klaikius ekonominius nuostolius) verslus esame linkę "gelbėti", sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Patikėti jų nešama nauda ekonomikai ir panašiai.
Šia proga visus linkiu imtis konkrečių veiksmų ne tik paliekant įsigalioti alkoholio reklamos draudimą nuo 2012 sausio 1 d., bet ir vieningai inicijuoti kitus metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Jei vien užsiimsime draudimu, o nepasiūlysime pozityvių ir rezultatyvių sveikatinimo programų – rezultatai tebus daliniai. Laukiame rimtų, skaičiais įvardijamų sveikatinimo rezultatų.
O dabartinis bandymas atšaukti Alkoholio reklamos draudimą kvepia valstybiniu perversmu. Jei jis bandomas atšaukti skubos tvarka, be jokių viešų diskusijų, iš anksto susitarus suinteresuotom grupėm. Viešojoje erdvėje pateikiama daugiausia tik vienašališka informaciją. Tada kyla klausimas: kas valdo valstybę?
Alkoholio pramonės diriguojami atstovai joja ant arkliuko, kad uždraudus alkoholio reklamą yra žlugdoma žiniasklaida. O kodėl nepradedama atvira diskusija apie PVM žiniasklaidai sumažinimą ir kitos palankios informavimo priemonėm mokestinės pataisos, kurios padėtų žiniasklaidai susigražinti savo misiją, o ne tapti tam tikrų siaurų ir nusikalstamų interesų grupių palaikytoja ir gynėja?
Šį mėnesį RAIT paskelbta apklausa rodo, kad didesnė dalis apklaustųjų pasisako už reklamos uždraudimą, o ne palikimą dabartinės tvarkos. Ir tai tokiame kontekste, kai viešojoje erdvėje dažniausiai pateikiama vienašališka ir akivaizdžiai ir ižuliai meluojanti informacija šiuo klausimu. Pasirodo, žmonės vis vien supranta - kas yra kas. Jei būtų vadovaujantis elementaria žurnalistine etika pateikiama abipusiai argumentai – tada pasisakančių už jos uždraudimą būtų dar daugiau. Pasitikėjimas žiniasklaida paskutiniu laiku yra ženkliai, o gaila, kritęs. Ši situacija pasitikėjimui žiniasklaida suduoda dar vieną smūgį. Dar yra galimybė parodyti sąžiningos ir turinčios kilnią misiją žiniasklaidos veidą. Ar bus pasinaudota?
Rašyti komentarą