Autobusas - lyg antri namai

Profesija

Beveik keturias dešimtis metų Klaipėdos autobusų parke (KlAP) vairuotoju dirbęs Rimantas Navadonskis ir išėjęs į užtarnautą poilsį autobuse nesijaučia kaip paprastas keleivis.

Važiuodamas visuomet įdėmiai apžiūri autobuso saloną, įvertina vairuotojo profesionalumą. Dirsteli, kas sėdi prie vairo. "Autobusas vairuotojui - kaip namai", - mano vienas ilgiausiai parke dirbusių veteranų.

Keldavosi be žadintuvo

Su mėgstamu darbu R. Navadonskis atsisveikino prieš keletą savaičių.

"Per visus darbo metus neišgirdau jokių priekaištų - nei iš vadovų, nei iš keleivių. Nepatyriau ir jokių avarinių situacijų - autobusas nebuvo net įbrėžtas. Dar būčiau dirbęs, bet amžius daro savo. Autobuso vairavimas mieste - labai atsakingas darbas", - pasakojo šešias dešimtis metų perkopęs vyras.

Dirbęs vienintelėje darbovietėje - KlAP - ir likęs ištikimas vairuotojo profesijai, R. Navadonskis teigia jau nebeatsikratysiąs per tiek metų susiformavusių įpročių. Pirmaisiais darbo metais tekdavo keltis ir 3-4 valandą ryto. Įpratęs kilti su aušra, ponas Rimantas nesukdavo net žadintuvo. "Miego pakako - grafikas lankstus, padirbi, paskui dvi išeiginės", - pasakojo.

Ir turėdamas laiko į valias, Rimantas keliasi labai anksti. Ryte išsiverda kavos - tai buvo įprastas ritualas prieš darbą. O ir mintys dažnai sukasi apie parką, jame dirbančius žmones. Juolab kad sutikę KlAP veteraną, kolegos vis klausinėja, kada šis grįšiąs...

Supainiojo su miegamuoju

Pasak pono Rimanto, jį visuomet traukė technika ir bendravimas su žmonėmis, todėl ir pasirinko autobuso vairuotojo profesiją.

"Važiuoji per miestą, viską matai, kiek įvairiausių žmonių pasikeičia. Labai skirtingi tie žmonės - vieni taikūs, kiti triukšmingi. Būdavo, kartais nesusigaudo, klausinėja, kur kokia gatvė, kokiu autobusu važiuoti - visuomet patardavau", - sakė pokalbininkas.

Ir autobusą R. Navadonskis prižiūrėdavo tarsi savo, mėgdavo pats jį remontuoti. Rinkdavo šiukšles iš salono ir skausmingai reaguodavo į supjaustytas sėdynes. Kartais ir triukšmadarius pats ramindavo.

Pasitaikydavo ir linksmų nutikimų. Vieną žiemą į autobusą įlipo degtinėlės padauginęs pilietis ir turbūt pamanė, kad jau savo miegamajame atsidūrė. Nusirengė paltą, viršutinius drabužius, nusiavė batus - liko tik su kojinėmis. Ir jau bandė taisytis numigti. R. Navadonskis padėjo jam apsirengt, išlydėjo iš autobuso.

Poterių nekalbėdavo

Prieš 38 metus atėjęs į KlAP, ponas Rimantas pradėjo dirbti su "LAZ" markės autobusu. Paskui gavo ikarusą, tačiau labiausiai patiko vairuoti maną.

"Labai gerai, kad parkas nupirko naujų autobusų. Malonumas vairuoti, greiti. Laikytis grafiko labai paprasta, net jeigu ir kurioje vietoje kiek susivėlini. Ir keleiviams manai labai patogūs", - gyrė naują parko techniką R. Navadonskis.

Savo karjerą KlAP pašnekovas pradėjo dirbdamas 8 maršrutu - nelengvas, pastebėjo. Na, o labiausiai prie širdies buvo 7-asis. "Todėl, kad ilgas. Važiuoji, aplink daug įdomių vaizdų ir keleiviai kiek kitokie", - prisimena pokalbininkas.

Kartais vairuotojai mėgsta pagražinti erdvę šalia savęs - pasikabina įvairių žaisliukų, plakatų, nuotraukų. R. Navadonskis mano, kad vairuotojo vieta turi būti švari, tvarkinga ir neapkrauta nereikalingais daiktais. Tai blaško dėmesį ir kitiems eismo dalyviams gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, apšviesti judantys kompaktiniai diskai.

Neturėjo KlAP veteranas ir ritualų prieš reisą. "Nesižegnodavau ir poterių nekalbėdavau. Atkreipdavau dėmesį, kai juoda katė iš kairės į dešinę perbėgdavo priešais autobusą, bet manęs tai negąsdino", - juokiasi.

Užsimerkęs - nepavairuosi

R. Navadonskio teigimu, vairuotojas turi visuomet išlikti dėmesingas. Per dieną maršrutą pravažiuoji daugybę kartų - kiek būna avarinių situacijų. Reikia matyti viską aplink, stebėti saloną, kol keleiviai sulipa. Ir tik uždarius duris, žiūrėti į eismą. Kartais vairuotojo darbą sunkina patys keleiviai. Įlipa nešini dviračiais, arba mamos, palikusios vežimėlius su mažais vaikais, eina pirkti bilieto. Autobusas stoja - vežimas į priekį. Kas atsakingas, jeigu atsitiks nelaimė? - stebisi pokalbininkas.

Pasak R. Navadonskio, neretai avarines situacijas kuria ir mikroautobusų vairuotojai, stojantys, kur prašo žmonės. Kartais - tiesiai prieš nosį autobusui. Reikia labai stiprių nervų ir geros reakcijos, kad tokioje situacijoje išlaviruotum, nepadarytum avarijos.

"Žmonės - ne malkos. Kad ir kokia situacija būtų, autobusą vairuoti reikia švelniai. Vairuotojas visuomet turi išlikti budrus ir ramus. Karščiuotis prie vairo - negalima", - patirtimi dalijosi ilgametis KlAP vairuotojas.

Agnė LUKAUSKAITĖ