"Esu vienas labiausiai "tarkuojamų" politikų spaudoje",- tvirtina Seimo narys socialliberalas Gediminas Jakavonis. Jis, besibaigiant praėjusiai darbo savaitei, viešėjo "Vakarų ekspreso" redakcijoje.
-Šį kartą partiniai reikalai mažiausiai įtakojo mano viešnagę Klaipėdoje. Pagrindinis tikslas - pasveikinti jūsų redakcijos kolektyvą su tryliktuoju gimtadieniu ir susitikti su partijos kolegomis.
-Jūsų laikraštį mes prenumeruojame ir jį kasdien galima rasti informaciniame Naujosios sąjungos centre. Nepataikaudamas galiu pasakyti, kad tai - vienas skaitomiausių leidinių. O tai galima spręsti iš to, kaip jūsų numeriai būna "suskaityti", kartais net atskirų straipsnių eilutės būna nusitrynusios.
-Labai gaila, kad taip atsitiko. Reikiamos išvados buvo padarytos. O ateityje, manau, turėtų sektis geriau. Juk Seime Klaipėdą atstovaujantys mūsų partijos nariai Rimantas Valčiukas ir Vaclovas Stankevičius gyvena tik savo miesto reikalais. Jų visos kalbos ir darbai sukasi tik apie jūrininkus ir uostamiestį. Mano akimis stebint, jei šie du žmonės būtų dirbę miesto Taryboje, būtų nuveikę labai daug gražių darbų.
-Partijoje buvo atliekama apklausa, ir aš iš karto pasakiau, kad manęs nedomina Europarlamentas. Mano darbo pobūdis susijęs su Lietuva ir galiu čia daug daugiau nuveikti nei Briuselyje.
-Žinau, kad esu vertinamas nevienareikšmiškai. Turiu žmonių, reiškiančių man simpatijas, bet turiu ir oponuojančių.
-Grybauti nebuvau kokius septynerius metus. Tik mano įvaizdis spaudoje kuriamas kaip azartiško grybautojo, lakstančio po Varėnos miškus su "kašeku". Nors buvo laikas, kad kasdien rasdavau laisvą minutę mėgstamiausiam savo pomėgiui. O į mišką man eiti net nereikia. Mano sodyba Varėnoje yra nuostabioje vietoje, miške. Todėl apsilankęs savaitgaliais namuose, galiu klausytis medžių ošimo ir kvėpuoti grynu oru.
-Pataršo mane gana dažnokai. Kažkas yra pasakęs, jog esu vienas labiausiai "tarkuojamų" politikų spaudoje. Gal personaliai savęs neišskirčiau, įdomus žurnalistams esu kaip Seimo pirmininko Artūro Paulausko aplinkos žmogus. Pavyzdžiui, ta nuotrauka, kurioje šalia esu nufotografuotas su Kauno nusikalstamo pasaulio berniukais, šalies spaudoje buvo publikuota daugiau nei dešimt kartų. Nors aš tų žmonių visiškai nepažįstu. Tiesiog atsidūriau nereikiamu laiku nereikiamoje vietoje.
-Gal atsakysiu ne savo, o vieno iš tarptautinio respublikonų instituto (JAV) darbuotojo žodžiais. Per tris savaites, praleistas Lietuvoje, svečias nemažai aplankė šalies vietų ir pasklaidė respublikinę, didžiųjų miestų bei rajonų spaudą. Ir jis man pasakė: "Žinai, Gediminai, aš apskritai Europoje ir jūsų šalyje lankausi pirmą kartą. Jūsų spauda man primena 30-ųjų metų Amerikos spaudą. Pirmuosiuose puslapiuose avarijos, žmogžudystės, sutraiškyti žmonės ir kraujas. Aš varčiau rajoninius leidinius ir retai kada pirmuosiuose puslapiuose pamatysi merą ar kitą valdžios žmogų. O kur centrinėje spaudoje šalies prezidento, Seimo pirmininko ar premjero išsakyta pozicija? Nėra. Žinoma, man smagu jūsų spaudoje skaityti apie Amerikos krepšinio komandų laimėjimus ar kokias naujas dainas įrašinėja Madona. Bet tai ne jūsų šalies aktualijos."
- Aš taip pat su visa Lietuva džiaugiausi mūsų krepšininkų laimėjimu. Tai nuostabu. Bet esu tvirtos nuomonės, kad ne tik krepšininkai garsina mūsų šalį. Man gėda už Seimo narius, kitus valdžios vyrus, kurie nerado laiko ar nematė reikalo pasveikinti irkluotojų, pelniusių čempionų ir prizininkų titulus labai atsakingose planetos varžybose.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą