Ketvirtadienį Vilniuje buvau susitikęs su kultūros ministre R. Dovydėniene. Iš anksto suplanuotame susitikime taip pat dalyvavo Kultūros ministerijos sekretorius J. Širvinskas ir Nacionalinės filharmonijos (NF) vadovas E. Mikšys. Kalbėjomės apie daug triukšmo sukėlusį sprendimą likviduoti NC Klaipėdos padalinį. Susitikime galutinai sutarėme, kad šiandien daryti tokį žingsnį tikrai nereikia. Taigi Klaipėdoje minėtasis skyrius išliks, tiesa, jame dirbs mažiau žmonių - nebe keturi, kaip iki šiol, o du. Būtent jie koordinuos visą NF koncertinę veiklą Klaipėdos zonoje. Etatų mažinimo sąskaita sutaupyti pinigai bus skirti būtent šiai veiklai organizuoti.
Taip pat sutarėme ateityje svarstyti klausimą dėl galimybės kuriam nors Savivaldybės lėšomis išlaikomam meniniam kolektyvui skirti valstybės finansavimą.
Kalbėjomės ir apie Muzikos centro koncertų salės Šaulių g. 36 reikalus. Tikimės, kad šiais metais salės remontą pavyks užbaigti - tam ketinama skirti apie milijoną lėšų.
Dar kartą išsakiau prašymą skirti lėšų I. Simonaitytės bibliotekos fasadui sutvarkyti. Naujojo bibliotekos priestato statybai šiais metais yra skirta per 2,5 mln. litų, tačiau nederėtų pamiršti ir senojo pastato fasado, kuris šiandien atrodo tikrai pasibaisėtinai.
Artėjantis turizmo sezonas verčia skubėti
Būdamas Vilniuje lankiausi ir Valstybės turto fonde (VTF). Šis vizitas buvo susijęs su nesenu premjero A. Brazausko apsilankymu privatizuoti ketinamoje AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Įmonės akcijų paketas formaliai perduotas VTF, tačiau dar tebeveikia mūsų sudaryti bendrovės valdymo organai - valdyba ir stebėtojų taryba. Dėl šios priežasties sprendžiant svarbius turtinius klausimus privalome derinti savo pozicijas.
Problema ta, kad jau gegužės 5 d. laukiame atplaukiant pirmojo kruizinio laivo, o nepadarytų darbų - begalės. Rangovas, tiesiantis privažiavimo kelią prie krantinės, jau parinktas - tai AB "Klaipėdos keliai", - tačiau pradėti darbus trukdo užsitęsę šalti orai. Tiesa, jau pradėta tvarkyti Pilies ir Daržų g. sankryžą. Įrengus šiuolaikišką sankryžą bus galima ne tik patogiai įvažiuoti į KLR teritoriją. Pagerės ir transporto eismo sąlygas Pilies gatvėje.
Kitiems darbams trukdo ne tik įšalas, bet ir kai kurie numatomo tiesti kelio trasoje vis dar tebesantys menkaverčiai pastatai, priklausantys KLR. Su VTF vadovu P. Milašausku kaip tik ir tarėmės, kaip išspręsti šią problemą - kaip juos nugriauti ir kokiu būdu kompensuoti KLR. Sprendimus būtina priimti jau šią savaitę, nes laiko lieka vis mažiau.
Šis klausimas praėjusią savaitę buvo svarstomas ir LR Seime. Kai iki darbų pabaigos liko vos žingsnis, visi, o ypač R. Valčiukas, staiga ėmė labai rūpintis šio objekto statybos reikalais, įmonės privatizavimu, suskato steigti priežiūros komitetus bei komisijas ir pan. Visi ruošiasi mus kontroliuoti, tačiau darbus teks padaryti čia, Klaipėdoje, ir ne kam kitam, o mums patiems.
Biudžetas nedžiugina
Ne kartą esu minėjęs finansiniu požiūriu 2002-uosius metus miestui buvus kai reta sėkmingus. Deja, šių metų pradžia didelio optimizmo neteikia. Savivaldybės Finansų skyrius jau pateikė duomenis apie tai, kaip sekėsi surinkti pajamas sausio ir vasario mėnesiais. Per šiuos du mėnesius gavome 28 mln. 864 tūkst. 300 Lt pajamų. Skaičiuojant sausio ir vasario mėnesių planą pagal vieną dvyliktąją, planą įvykdėme 99,2 proc., arba gavome 238 tūkst. Lt mažiau, nei buvome suplanavę. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, surinkta 1 mln. 337 tūkst. 300 Lt mažiau. Pagal atskiras pajamų rūšis mažiau gauta specialiųjų tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto - 728 tūkst. Lt, nekilnojamojo turto mokesčio - 437,5 tūkst. Lt, pajamų už parduotą žemę - 392,3 tūkst. Lt ir kt. Nežymiai sumažėjo žemės nuomos, prekyviečių, paveldimo turto mokesčių ir kitų nemokestinių pajamų įplaukos. Palyginti su 2002 m. sausio - vasario pajamomis, daugiau gauta tik žemės nuomos mokesčio, biudžetinių įstaigų pajamų už teikiamas paslaugas, dividendų, pajamų už patalpų nuomojimą ir vietinių rinkliavų.
Pirmųjų mėnesių tendencijos rodo, kad vykdydami šių metų patvirtintą biudžetą galime turėti problemų. Nesu nusiteikęs pesimistiškai, tačiau pajamas teks skirstyti itin atsakingai ir racionaliai, skaičiuoti kiekvieną centą.
Automobilių parkavimas tampa problema
Norėčiau pakomentuoti miesto žiniasklaidoje kilusią diskusiją dėl vieno detaliojo plano, pagal kurį ketinama užstatyti senamiestyje, už "Kiro" prekybos centro esantį skverą. Aš pats šio skvero užstatymo atžvilgiu esu nusiteikęs kiek skeptiškai, tačiau paminklosaugininkų, architektų ir kitų specialistų nuomone, tokiu būdu būtų atkurtas senasis gatvių tinklas. Be jokių abejonių, niekas čia neatsiųs buldozerių prieš žmonių valią, teks ieškoti abiem pusėm priimtinų šio klausimo sprendimo būdų.
Apie šio sklypo detaliojo plano viešą svarstymą skelbėme abiejuose miesto dienraščiuose ar ne po trejetą kartų, bet žmonės greičiausiai tokių skelbimų neskaito. Dabar gyventojai reikalauja surengti pakartotinį aptarimą. Manau, kad mes galėtume patenkinti šį jų norą. Antra vertus, pageidautina, kad tokiame aptarime dalyvautų ne tik senamiesčio, bet ir kitų Klaipėdos rajonų gyventojai.
Kodėl aš paliečiau šią temą? Nė vienas neteisingas žingsnis nelieka be pasekmių. Kadaise mes buvome labai liberalūs senamiestyje statomo "Kiro" komplekso savininkų atžvilgiu - padarėme didžiulę nuolaidą, nereikalaudami įrengti privalomo automobilių stovėjimo aikštelių ploto. Po šiuo prekybos centru be vargo būtų tilpęs 50 - 60 vietų požeminis garažas. Šiandien, tvirtindami panašių objektų detaliuosius planus, tokių klaidų stengiamės nebekartoti. Požeminius garažus turės ir Liepų g. statomas, ir šalia "Navalio" viešbučio rekonstruojamas pastatai, ir dar daugelis kitų. Ateityje taip pat ketiname elgtis griežtai, principingai ir nebenuolaidžiauti verslininkams. Tada gal pavyks mieste, o ypač jo centre, išvengti automobilių grūsties. Dabar gi gatvėse ar net ant šaligatvių stovintys automobiliai neleidžia normaliai dirbti aptarnaujančiajam transportui, problemų kyla gaisrininkams, medikams ir kitų specialiųjų tarnybų atstovams.
Vienas maršrutas - vienas vežėjas
Praėjusią savaitę V. Čepo laidoje "Ant svarstyklių" buvo diskutuojama apie miesto viešąjį transportą. Mikroautobusų vairuotojų atstovai kaltino Savivaldybę, neva ji nepaisanti jų interesų, žlugdanti jų verslą. Tai, kad klaipėdiečiai išties priprato naudotis šios transporto rūšies paslaugomis, - akivaizdus faktas. Mes taip pat nesiekiame, kad mikroautobusai iš miesto gatvių apskritai išnyktų. Prieš keletą metų aplinkybės susiklostė taip, kad atsirado toks keleivių vežimo būdas, ir jis buvo įteisintas. Tačiau šiandien jau būtina kai ką patvarkyti. Mūsų tikslas - sureguliuoti šio transporto srautus taip, kad visiems miestiečiams būtų patogu. Svarbiausia, ko mes siekime, yra tai, kad vienas maršrutas turėtų vieną vežėją, t. y. jį aptarnautų viena grupė susivienijusių vežėjų, su kuria galėtume sudaryti sutartį, nustatančią grafikus, maršrutus ir kt. Tai labai palengvintų šio darbo efektyvumą, būtų lengviau jį kontroliuoti. Dabar gi, gavus gyventojų skundą, praktiškai neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų pažeidė grafiką ar pan. Esant vienam vežėjui tokių problemų nekiltų: nustatom pažeidimą, nutraukiam sutartį ir skelbiam naują konkursą kitam vežėjui parinkti. Būtent šito vežėjai ir nenori.
Ir dar vienas momentas. Beveik visi laidos metu skambinę klaipėdiečiai pasisakė vežėjų naudai. Tačiau yra problema, kurios miestelėnai nemato ar nenori matyti. Drįsčiau teigti, kad 70 - 80 proc. iš šios veiklos gaunamų pajamų yra nedeklaruojama. Tuo, kad vežėjai keleiviams neduoda bilietų, teko pačiam įsitikinti. Žmonės turėtų suprasti, kad ir pensininkai, ir mokytojai, ir gydytojai, ir visi kiti biudžetinių įstaigų darbuotojai atlyginimus gauna iš biudžeto, kurio didžiąją dalį pajamų sudaro būtent fizinių asmenų pajamų mokestis. Reikia suvokti, kad užsiimantieji verslu privalo mokėti mokesčius, būti sąžiningi tiek valstybės, tiek kitų piliečių atžvilgiu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą