Ir Vladimiras Putinas, ir Dalia Grybauskaitė yra vienvaldžiai šalies vadovai, tiksliau - valdovai, kurių reitingai auga atvirkščiai proporcingai žmonių pragyvenimo lygiui. Ir nors kokioje Kuboje ar Baltarusijoje jie būtų išvadinti diktatoriais, asmeniškai man imponuoja jų vadovavimo metodai ir darbo stilius, kurį įvardinti galima labai paprastai: „Ką noriu - tą darau, bet prieš tai visų išklausau!“
Vos atėję į valdžią minimi prezidentai patvarkė nepaklusnius oligarchus. V.Putinas išvijo visą pulką bankininkų, pasodino Chodorkovskį, o Berezovskis pats Londone nuskendo. (Liudininkai pasakoja, kad nabagas nespėjo priplaukti iki vonios krašto.)
D.Grybauskaitė iš Lietuvos išvijo tik Baranauską su Romanovu. (O kad emigrantų skaičius nedidėtų, prieš tai apdairiai iš Gruzijos namo parvijo Laurinkų.) O likusius oligarchus pakabino ant plauko, žirkles įdavusi į rankas STT, FNTT ir VMI specialistams. Šiuo metu tarp dangaus ir žemės tabaluojasi Janukonis, Uspaskichas, Numavičius, Marcinkevičius, Mockus, Kurlianskis, Vainauskas, Zabulis, Janulevičius, Paksas ir kt.
Nors apie tokius liaudyje šnekama - „Nei luptas, nei skustas“, šįsyk visiems viskas aišku: nuskus tuos, kuriuos sodins, o nulups nuo tų, kurie dar ką nors turi. Puiki pamoka tiems, kurie vis dar mano, kad nesavarankiškoje Lietuvoje galima pragyventi savarankiškai, nesinaudojant pašalpomis ir ES dotacijomis. Trumpiau kalbant, jei nestovėsi kaip visi prie valdžios lovio su ištiesta ranka - ištiesi kojas...
Ačiū Dievui, Nepo laikai jau baigėsi! Tiesa, ne visiems.
Kažkodėl Vladimiras leido Abramovičiui ir toliau tvarkytis su savo finansais, o mūsų Dalia Vasiliauskui atidavė valdyti net visą šalies iždą, kartu su „Snoru“ ir Ūkio banku. Pastaruosius Vasiliauskas, kuris viešai prisipažino, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija, patvarkė greit, o Lietuvos banke jis tebesitvarko. Pavyzdžiui, lietuviškus banknotus pakeitė į užsienietiškus. Dabar mūsų išvykstantiems tautiečiams nebereikia keisti pinigų, nes paprasčiausiai jų nebeturi. (Visa laimė, kad karui su Rusija dar yra atsidėję.)
Beje, tiek Rusijos prezidentui, tiek ir Lietuvos prezidentei labai nenusisekė su žiniasklaidos vadovais. Rusijos spaudos magnatai išsilakstė po užsienius, o lietuviškieji merdokai liūdnai pagarsėjo kaip marginalai: vienas rasistas, kitas homofobas, trečias girtuoklis iš elektroskydinės... Likusieji, nupirkti užsieniečių, dirba jų bankams. Todėl kritikuoja tik savus, o svetimiems leidžia ir laivus per ofšorus pirkti, ir mokesčių į mūsų biudžetą nemokėti, ir vietinių čiabuvių turtą prichvatizuoti.
Laimė, nei Putinas, nei Grybauskaitė jokių autoritetų nepaiso. Volodia pasiuntė Obamą ant trijų raidžių Miuncheno konferencijoje, o mūsų Dalytė atsisakė su Obama sėstis net prie bendro vaišių stalo, kurį tas organizavo Baltijos šalių prezidentams, keliaudamas po Rytų Europą. Ir nors tąkart Lietuvos politologai ją vieningai pasmerkė, aš jai visiškai pritariu ir ją palaikau. Mūsų Dalia yra ne tik prezidentė, bet ir Dama. O norint su dama pavakarieniauti, prieš tai ją reikia nusivesti į kiną arba teatrą, nupirkti gėlių, ir tik tada, prisijaukinus, ikra vaišinti ir šampaną gerti. Toks yra etiketas, kurį laužyti gali tik pasaulio galingieji. Ne tik etiketą, bet ir Konstituciją: steigti karines bazes ir kalėjimus, nemokamai naudotis oro uostais, gatvėse traiškyti vietos gyventojus...
O šiaip belieka stebėtis, kodėl lietuviai, dievindami savo prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip nekenčia jos prototipo iš Rusijos. Juk jie kaip du vandens lašai. Kaip vieno medžio paukščiai. Tarytum dvi ašaros Dievo aky...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą