Šaltas dušas

Šaltas dušas

Seimo rinkimai dar kartą patvirtino, kad rinkimus gali laimėti tik tokios politinės partijos, kurios ne tik turi stiprias organizacines struktūras visoje valstybėje, bet ir sugeba per jas, žiniasklaidos priemones savo programines mintis, idėjas įtikinamai pateikti vos ne kiekvienam rinkėjui. Svarbiausia, kad stipriausios šalies politinės partijos savo gretose jungia iš esmės vien politinius bendraminčius, todėl ir, siekiant politinės valdžios, kandidatais rajonuose ir miestuose stengiamasi iškelti iškiliausias ar žinomiausias ten asmenybes. Žinoma, kad visko pasitaiko ir tradicinėse partijose, bet partinės demokratijos principais ten tikrai stengiamasi vadovautis: renkamumas nuo apačios iki viršaus, tokia pat atsakomybė bei kandidatų visiems rinkimams kėlimas vietose. Lietuvos tradicinės partijos nieko naujo neišgalvojo-paprasčiausiai yra vadovaujamasi visose demokratinėse valstybėse priimtais politinių partijų demokratiniais statybos ir vadybos principais.

Daug kas tikėjosi, kad nauja politinė partija Drąsos Kelias tikrai taps ta politine jėga, kuri tikrai sudrebins „ sustabarėjusį“ šalies politinį gyvenimą ir pateisins visuomenės lūkesčius atstatant teisingumą visose gyvenimo srityse- tuo labiau, kad šios partijos lyderė Neringa Venckienė, jos artimieji yra patys patyrę visą teisinį nihilizmą, neteisingumą bei besitesiantį susidorojimą.

Deja, pirmas Drąsos Kelio politinis „ blynas“ išėjo gerokai prisvilęs.

Žinoma, kad kaltinti galima politinę valdžią, kad ji,  artėjant rinkimams, priėmė naujas politines partijas diskriminuojantį finansavimo įstatymą, kuris uždraudė juridiniams asmenims rinkimuose jas finansiškai remti, numatant, kad tik parlamentines-senąsias partijas turi finansuoti valstybė-visi mokesčių mokėtojai. Būtent ši įstatymo pataisa įgalino „senąsias „ partijas politinei-rinkiminei kompanijai panaudoti kone milijonus litų, kai kitoms teko rinkėjams savo idėjas propaguoti su „ barankos skyle“. Ši įstatymo pataisa tikrai antidemokratiška, nes Konstitucija, įstatymai garantuoja visiems lygias teises rinkti ir būti renkamiems. Manau, kad vien dėl šios priežasties Seimo rinkimai galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Įdomu, kaip į šį akivaizdų antidemokratinį pažeidimą reaguotų ES Taryba?

Rinkimų metu buvo padaryta nemaža ir kitų pažeidimų. Labai daug gyventojų visiškai negavo rinkiminių kortelių, todėl ir abejingi sėdėjo namuose, manydami, kad jie visai nereikalingi ar užmiršti. Žinoma, kad kyla klausimų: gal tai tyčia padaryta, gal todėl rinkėjų aktyvumas pastoviai mažas—savas elektoratas vis vien prabalsuos? Masiškai rinkėjams rinkimines korteles vežiojo pačių kai kurių politinių partijų atstovai, kartu įteikdami ir savo partijų rinkiminius bukletus- tai šiukštus rinkiminio įstatymo pažeidimas. Gal šio straipsnio skaitytojai galėtų patys Vyriausiąją rinkiminę komisiją informuoti apie tokius pažeidimus bei komentaruose tai atskleisti? Aiškėja rinkėjų papirkinėjimo faktai...

Žinoma, jei rinkiminė kompanija būtų vykusi tikrai demokratiškai ir vadovaujantis vien Konstitucija ir Įstatymais, tai naujų politinių partijų rinkiminiai rezultatai galėjo būti ženkliai geresni.

Tenka pripažinti, kad didžiausia kaltė  dėl ne visai išsipildžiusių vilčių  rinkimuose į Seimą tenka Drąsos Kelio politinės partijos „organizaciniam branduoliui“. Ši partija buvo įsteigta  šių metų sausio mėnesį. Partijos suvažiavime buvo išrinkta Koordinacinė taryba. Partijos pirmininku - kunigas Jonas Varkala. Šis žmogus tikrai yra doras ir garbingas, tačiau skleisti Dievo Žodį ir vadovauti politinei partijai, tikrai nėra vienas ir tas pats.

Reikėjo nedelsiant atlikti didelį organizacinį darbą, steigiant iš Suvažiavime dalyvavusių asmenų partijos skyrius, o gal ir grupes visuose rajonuose ir miestuose. Jei taip būtų įvykę, tai manau, kad ši partija šiai dienai savo gretose jau būtų apjungusi keletą tūkstančių narių, kuri tikrai būtų buvusi stipri organizacinė- politinė jėga ne tik dalyvaujant rinkiminėje kompanijoje, bet ir iškeliant kandidatais rinkimams tikrai to vertas ir gerbiamas rajonuose ir miestuose asmenybes, kontroliuojant rinkimų eigą. Nors nesu šios partijos narys, bet paruošiau šios partijos skyrių ir grupių nuostatus. Deja, likau neišgirstas-tuomet jau kiti „veikėjai konsultavo“ šios partijos lyderius ir jau patys veržėsi į partijos „rinkiminį branduolį“- buvę bendražygiai tapo nebereikalingi.

Buvo nuspręsta iš viso nieko nedaryti, neva, skyriuose gali atsirasti VSD agentų. Partijos organizatoriai taip ir nepajėgė suprasti, kad politinė kova yra visada nešvari, kad joje pilna intrigų, provokacijų melo, šantažo... Nepajėgė suprasti, kad politinė valdžia tikrai geranoriškai savo pozicijų neužleis, kad savo tikslams pasiekti ji tikrai panaudos tiek savo, tiek ir sau pavaldžią vykdomąją valdžią, teisėsaugos institucijas bei spec. tarnybas.

Neringa Venckienė privalėjo suprasti, kad, nuolat deklaruodama  kovos dėl teisingumo atstatymo idėjas, ji faktiškai „iškasė karo kirvį“ visam galimai pedofiliniam (ir ne tik) klanui, kuris galimai yra apraizgęs pačią valdžią ir kad jai iškilo mirtinas pavojus. Nebuvo pajėgta suprasti, kad valdžios provokatoriai, jau galimai yra šalia jos pačios su visokių pseudo sąrašų idėjomis. Rajonuose ir miestuose tokie „geradėjai“ būtų buvę nedelsiant išaiškinti. Būtų pabandę kas nors tokias sąrašines idėjas „prakišti“ tradicinių partijų vadovams, tuo labiau teigiant, kad jų partijų jokie skyriai nebereikalingi, kad rinkiminiai sąrašai bus sudaromi „iš lubų“, kad jokie kandidatai rajonuose ir mietuose nuo šiol nebebus keliami? Manau, kad tokie veikėjai vargu ar būtų spėję dantis suskaičiuoti?

Netrukus viešai buvo pristatytas ir pats „rinkiminis branduolys“. Pasirodo, kad jokios rinkiminės kompanijos ir pinigų taip pat nereikia-neva, viską visi ir taip dėl įvykių Garliavoje jau mena, kad kandidatai patys už save agituos, kad iš esmės rinkimai jau laimėti. Drąsos Kelio partijos vedliai nepajėgė suprasti, kad Lietuvos visuomenėje dėl tragedijos Kaune, dėl pedofilijos bylos tyrimo ignoravimo, dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo bei brutalios prievartos pavartojimo, dėl viso vykstančio teisinio nihilizmo, nuomonė tikrai nėra vienareikšmiška, Šia nuomonę kone tris metus formavo šalies žiniasklaidos priemonės, kurių absoliuti dauguma tikrai atkakliai laikėsi ir laikosi visiškai priešingos pozicijos. Net pačioje Garliavoje, ar vienoje šeimoje dažnai vertinimai visiškai priešingi: tai įrodo rinkimų rezultatai pačioje Garliavoje- pozicijos pasirsiskirstė kone po lygiai. Nemaža visuomenės dalis galimai net nesidomi įvykiais Kaune, nes jai užtenka tikrai rimtų savų problemų šioje skurdo ir neteisingumo karalystėje.

Po „branduolio“ pristatymo prasidėjo tai, kas „galimai, vykdant operaciją“ Skaldyk ir valdyk“ ir turėjo prasidėti. Buvo pradėta įgyvendinti kuolinė-puteikinė Sąrašo „įdėja“. Pirmiausia iš Neringos Venckienės aplinkos buvo pašalinti jos tikri bendražygiai, juos apšmeižiant ar „giliau“ nustumiant.  „Naujieji apaštalai“ pradėjo „formuoti Sąrašą“, į jį įtraukiant buvusius( nors buvusiųjų nebūna) VSD kadrinius karininkus, net pulkininkus, kitokius asmenis, kurie faktiškai  Drąsos Kelią tik kompromitavo visuomenės akyse. Taip, rinkiminiame Sąraše atsirado visokie visuomenės pajuokos objektai, kaip Tunik, Žgunova, buvo kone įsiūlyti net A. Baukutė su jos pagarsėjusiu „Rupuliuku-gerai, kad N. Venckienė laiku susigriebė“.... Ko vertas vien politinio chuligano  A. Patacko įtraukimas net į patį partijos „branduolį“, parodė jo nusikalstami vieši veiksmai televizijos laidoje... Faktiškai nė vieno kandidato pati partija taip ir neiškėlė—ką „branduolio šeimyninė ranga“ kone iš lubų surašė, tą Koordinacinė taryba ir patvirtino. Jokios rinkiminės kompanijos rajonuose ir miestuose nebuvo, nes čia nebuvo kam visa tai organizuoti.

Pasirinkimo kryžkelė

Rinkiminės iliuzijos žlugo, nes nebuvo kam įtikinti visą Tautą, visą Visuomenę, kad Drąsos Kelias ir yra ta nauja politinė jėga, kuri tarnaus tik valstybei ir žmogui ir, kad jai jau galima patikėti kone visą politinę valdžią Seime. Manyčiau, kad“ šaltokas dušas“, turėjo jau atvėsinti kai kurias aistras Drasos Kelyje ir padaryti teisingas išvadas.


Visuomenė jau įteikė Drąsos Kelio politinei partijai 7 pasitikėjimo mandatus. Gal būt, keletas mandatų dar bus gauta vienmandatinėse apygardose? Jaunai politinei, pirmą kartą dalyvaujančiai rinkimuose partijai, reikėtų prisipažinti, kad tai jokiu būdu nėra pralaimėjimas. Panašios, vos pirmus žingsnius politikoje žengiančios partijos, tokius rezultatus turėtų vertinti kaip pergalę. Na, o dėl neišsipildžiusiu vilčių-reikia kaltinti patiem save, nes pernelyg daug absurdiškų klaidų padaryta, o gal ir tie lūkesčiai buvo ne visai pagrįsti?.

Dėl padarytų klaidų nereikėtų kaltinti pačios Neringos Venckienės. Ji politikoje atsirado tik paskutiniu metu ir dėl to pati valdžia gali kaltinti tik save: priimti absurdiški sprendimai, net nelaukiant pedofilijos bylos baigties, pavartojant brutalią prievartą išplėšti mažą mergaitę iš ją užauginusios ir mylinčios šeimos bei prasidėjęs susidorojimas su pačia  N. Venckiene, ją galutinai pastūmėjo į politiką. Būdama nepatyrusi, patikli, iškankinta keletą metų trukusio persekiojimo, ji nė nepajuto, kai šalia jos atsirado galimi politiniai avantiūristai ar asmenys, patys nuoširdžiai klystantys ir nesusigaudantys įvykių ir politinėse realijose, nors ji privalėjo atskirti grūdus nuo pelų ir išsiklausyti tiek į bendražygių, tiek ir jai tik gero linkinčių valstybėje žinomų politologų, kitų iškilių asmenybių patarimus bei perspėjimus.

Neringa Venckienė, manau, kad supranta, kad jos partijai ir jai pačiai pasitikėjimą išreiškė  virš šimto tūkstančių   rinkėjų, kurie ir šiandien tiki, kad ji tikrai sieks įgyvendinti jų viltis sugražinant pasitikėjimą valdžia ir teisėsaugos institucijomis.

Iškilo dilema: keturis metus būti opozicijoje ar ieškoti sprendimų apsijungiant su nauja valdančiąja koalicija?

Buvimas opozicijoje reikštų, kad Neringa Venckienė bus opozicijoje naujai valdančiajai daugumai kartu su konservatoriais ir liberalais-faktiškai su beveik visa buvusia valdžia, kuri turėtų prisiimti pilną atsakomybę dėl ketverius metus vykusio valstybėje teisinio nihilizmo, teisėsaugos institucijų išsigimimo, viso to neteisingumo, kuris pasiekė beveik kiekvieną šeimą.? Manau, kad tokio „susiliejimo“ su buvusiais „persekiotojais“ vargiai ar rinkėjai suprastų.

Bijau, kad kai kam būsiu nepopuliarus, bet aš rinkčiausi koaliciją su naująja valdančiąja dauguma- Darbo, Socialdemokratų bei Tvarkos ir Teisingumo partijų frakcijomis?

Pirmiausia-šios partijos nebuvo keletą metų valdžioje ir todėl vykdomosios valdžios ar kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų aiškiai neteisėti sprendimai nuo jų nepriklausė.

Šių partijų rinkiminės programos yra panašios: visos pasisako dėl esminių reformų svarbiausiais šalies gyvenimo klausimais-ekonomikos, energetikos, finansų, socialinio aprūpinimo, švietimo, užsienio ir vidaus politikos...Numatoma reformuoti ir teisėsaugos institucijas. Šių visų partijų pozicija yra gana aiški ir dėl atominės elektrinės statybos, reiškiant panašią poziciją Referendume išsakytai visuomenės nuomonei.

Man gali išreikšti priekaištų, kad šiose partijose yra kai kurių prieštaringai vertinamų asmenybių. Tokių asmenybių yra visur. Drąsos Kelio partijoje taip pat. Reikia atsiminti, kad už šių partijų stovi ir tikrai iš jų daug tikisi virš pusės milijono rinkėjų, kurių išreikštą rinkimuose nuomonę bei valią reikia gerbti.

Aš nemanau, kad valdžios ir teisėsaugos institucijų veiksmai susidorojant su Darbo partijos pirmininku yra skaidrūs ir teisėti. Akivaizdu, kad pagrindinis tikslas yra susidoroti su pačia partija, pasiekti, kad ji būtų uždrausta. Ar tai neprimena kai kuriose valstybėse dar tebesančių diktatorinių režimų? Manau, kad tokiu pat būdu, vykdant politinį užsakymą,  buvo galima susidoroti su bet kuria politine partija, pareiškiant tokius pačius įtarimus.

Visiškai akivaizdu, kad su Tvarkos ir Teisingumo partijos pirmininku Prezidentu Rolandu Paksu buvo tikrai politiškai susidorota, tam pajungiant net Konstitucinį teismą, paminant Konstituciją ir įstatymus vien už tai, kad jis pats ir jo vadovaujamos vyriausybės kai kurie nariai išdrįso pasipriešinti Mažeikių Naftos perdirbimo gamyklos dovanojimo  V. Adamkaus bičiuliams aferai. Pagrindinis tikslas buvo ne tik, kad atkeršyti Prezidentui Rolandui Paksui, bet ir sugražinti į valdžią neseniai rinkimus pralaimėjusį Prezidentą Valdą Adamkų, kurį patį jau seniai reikėjo pašalinti apkaltos tvarka už nuolatinį duotos priesaikos laužymą: neteisėtus virš 300 užsienio piliečių, niekuo nenusipelniusių Lietuvai, pilietybės suteikimus, ordinais, apdovanojant net KGB generolus bei šnipus... Beje, kone visas R. Pakso apkaltos scenarijus buvo ‚ruošiamas“ V. Adamkaus namuose, kaip jis pats savo „Dienoraštyje“ aprašo.

Ar Prezidento Rolando Pakso likimas niekuo neprimena Neringos Venckienės. Tas pats klanas net dabar tęsia susidorojimą su buvusiu Prezidentu Rolandu Paksu- pamindamas Konstituciją europarlamentarui uždraudė net būti Tautos renkamam į Seimą.

Esu įsitikinęs, kad Neringai Venckienei bei jos frakcijai Seime daug lengviau būtų savo programines mintis bei rinkėjų priesakus įgyvendinti būnant valdančiojoje daugumoje, o ne amžinoje opozicijoje, kone apsijungus su visa buvusiąja valdžia. Manyčiau, kad tokios kone „šeimyninės „ rangos rinkėjai tikrai nesuprastų.

Reikia suprasti ir tai, kad, naujam Seimui pradėjus darbą, nedelsiant Generalinis prokuroras, tęsdamas absurdišką susidorojimą, kreipsis į Seimą, prašydamas panaikinti Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Neringai Venckienei kartu su konservatoriais ir liberalais esant opozicijoje valdančiajai daugumai, kas gali paneigti, kad jos imunitetas nebus nedelsiant panaikintas ir ,kad ji nebus atiduota- tiesiai „vilkui į nasrus“? Manau, kad tokiam sprendimui su malonumu pritartų jos naujieji „opozicijos“ draugai. Gal manote, kad Neringą Venckienę kas nors apgins? Bijau, kad kai kurie net jos pačios „bendražygiai“ Drąsos Kelio frakcijoje galimai užsidės tamsius akinius bei užsikimš ausis, tuo labiau, kad mūsų teisėsaugos „korifėjams“ visuomenės balsas seniai neegzistuoja.

Nuo Neringos Venckienės apsisprendimo priklauso ne tik Drąsos Kelio, jos pačios likimas, bet ir virš šimto tūkstančio rinkėjų lūkesčių išsipildymas.

Manyčiau, kad reikalingas abipusis, geranoriškas tiek naujos valdančiosios daugumos, tiek ir Drąsos Kelio frakcijos , visu pirma Neringos Venckienės sprendimas.

Valdančioji dauguma turėtų suprasti, kad atsirastų reali galimybė suformuoti tikrai stiprią poziciją, kuriai galimai atsirastų galimybė savo rinkėjų priesakams įgyvendinti daryti netgi kai kurias konstitucines pataisas. Esu įsitikinęs, kad tokį sprendimą visuomenė suprastų ir palaikytų

Stanislovas  Stulpinas

2012 m. spalis 15 d. 

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako tik autoriai, ne redakcija.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder