Smeltės kvartalas jaučiasi atskirtas nuo miesto

Mums rašo

Žvelgiant į uosto rezervines teritorijas, kyla klausimas, kam uostui tiek daug brangios miesto žemės, jei ja ne tik nesinaudoja, bet net ir neplanuoja savo strateginiuose planuose?

Tai turėtų būti aktualu kiekvienam klaipėdiečiui, mat uosto rezervas išsiplėtęs nuo Melnragės iki pietinės miesto dalies. Tačiau norėtume dar kartą atkreipti dėmesį į situaciją, kurioje yra atsidūręs Smeltės kvartalas, nuo 1994 metų apjuostas rezervine uosto teritorija.

Šis kvartalas įsikūręs daugiau prieš pusšimtį metų, tačiau situacija į gera čia keičiasi vėžlio greitumu. Kelių sodybų savininkai iki šiol negali išsipirkti žemės, nors už ją sumokėjo dar investiciniais čekiais. Žemėtvarkininkai dėl to aiškintis siunčia pas uostininkus.

Prieš trejus metus vienas iš uosto vadovų tiesioginėje laidoje garsiai sveikino Smeltės bendruomenę su jos "nepriklausomybe" uosto teritorijai. Prieš dvejus buvo metus pradėtas rengti kvartalo detalusis planas, tačiau jis iki šiol nepatvirtintas. Tad kyla klausimas, kiek dar laiko bus dalijami pažadai kvartalo gyventojams?

Smeltės kvartale gyvena beveik tūkstantis klaipėdiečių. Bendruomenė savo jėgomis stengiasi tvarkyti kvartalo teritoriją, ji nori naudotis visomis miesto komunikacijomis, vaikščioti šaligatviais, važinėti asfaltuotomis gatvėmis, turėti bendruomenės namus ir girti Klaipėdos miesto valdžia už atliktus darbus musų kvartalo labui.

Deja, visi norai baigiasi ties riba "Uosto plėtros rezervinė teritorija", kuri skiria mus nuo bendrų miesto strateginių planų ir finansavimo darbams atlikti.

Evaldas JURKEVIČIUS, bendruomenės "Smeltė" pirmininkas