2050-ieji: priverstinė migracija, savanomis pavirtę Amazonės miškai ir užtvindyti miestai?

Šiemet buvo išties sudėtinga neatkreipti dėmesio į klimato kaitos klausimą: judėjimo „Sukilimas prieš išnykimą“ aktyvistai blokavo tiltus ir kelius pasaulio sostinėse, išgirdome vis labiau nerimą keliančius Jungtinių Tautų (JT) mokslininko Davido Attenborough ir JT pasiuntinio kovos su klimato kaita Marko Carney įspėjimus.

Pastebimi buvo ne tik judėjimai prieš klimato kaitą, bet ir realūs gamtos kataklizmai – kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, buvo užfiksuoti rekordiniai karščiai – 38,7 laipsnio šilumos liepą, priminė „The Guardian“ straipsnio autorius Jonathanas Wattsas.

Prisiminkime ir gaisrus, kurie įvyko per pastaruosius metus: Sibiro ir pasaulio plaučiais vadinamos Amazonės miškų, kurie įvyko šiemet, ir Kalifornijos bei Laplandijos pernai. Gamta smogė atgal ir suniokojo tai, ką sukūrė žmogus. Liepsna pasiglemžė ir vieną žymiausių pasaulio architektūros simbolių – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.

Kokie bus 2050-ieji?

Straipsnio autorius ragina pabandyti įsivaizduoti, koks pasaulis bus po trisdešimties metų, jeigu mūsų elgesys nė kiek nepasikeis: žmonija ir toliau degins naftą, dujas, anglis ir miškus dabartiniu tempu.

Iki XXI a. vidurio Žemės rutulys labai pasikeis, palyginti su nuostabios spalvos mėlynu marmuru, kurį žmonija pirmą kartą išvydo 1972 m. Balta ledo kepuraitė šiaurėje nyks kiekvieną vasarą, o Pietų ašigalis pasikeis neatpažįstamai. Vešlūs žali Amazonės, Kongo ir Papua Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškai bus mažesni. Šie pasikeitimai bus matomi iš kosmoso.

Klimato aktyvistė Greta Thunberg

Įsivaizduokite, kad persikėlėme laiko mašina į XXI a. vidurį: Žemėje kylanti temperatūra keičia pasaulį taip, kad to nebegalima paaiškinti tik fizikos ar chemijos dėsniais. Vis priešiškesni orai paverčia socialinius santykius dar labiau įtemptais, be to, tai trikdo ekonomiką, politiką ir žmonių psichinę sveikatą.

Palyginti su 2019 m., pasaulyje yra mažiau miškų, daugiau betono. Turtingieji pasitraukė į šventoves su oro kondicionieriumi už aukštų sienų. Vargšai paliekami skaudžioje realybėje. Visus veikia kylančios kainos, konfliktai, stresas ir depresija.

Autorius pažymėjo, kad pavojus gali būti smarkiai sumažintas, jei žmonija per ateinantį dešimtmetį ryžtingai keis įprastą verslo elgesį. Galime pagerinti situaciją susitelkdami į bendrus sprendimus dėl ateities, kad po 30 metų netektų su baime laukti kiekvienos orų prognozės, pranešančios apie siaubingas audras ir vis mažiau gyvenimui tinkančias sąlygas.