„Mums kelia nerimą, ar baltarusiams pavyks išsaugoti ir sustiprinti savo suverenitetą, kai kalbama apie jos rytinį kaimyną, pastaraisiais metais aiškiai demonstruojantį imperines nuotaikas.
Dabartinė Kremliaus politika kelią pavojų visai rytinei Europos daliai,“ - šalies vadovo žodžius cituoja Interia.pl.
Neramios žinutės
Priminsime, kad Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka kelis pastaruosius mėnesius ne kartą savo kalbose užkabino ir šalies nepriklausomybės bei suvereniteto klausimus. 2018-ųjų birželį prezidentas išsakė prielaidą, kad žlugus šalies ekonomikai ji gali prarasti nepriklausomybę.
Tiesa, tuomet jis nepatikslino, kas Baltarusijai kelia pavojų ir kokios šalies dalimi ji gali tapti. Tų pačių metų gruodį A.Lukašenka patikslino, kad Baltarusija niekada netaps Rusijos dalimi, o suverenitetas yra šventas. Šis pareiškimas esą pasirodė po to, kai Baltarusijai buvo pasiūlyta tapti Rusijos dalimi. Žiniasklaidoje netruko pasirodyti informacija, kad jau vyksta slapti pasitarimai, kaip užtikrinti šalies suverenitetą, tačiau oficialusis Minskas tai paneigė.
2019-ųjų gruodį A.Lukašenka perspėjo šalies gyventojus, kad artimiausius porą metų jų nepriklausomybė patirs naujų išbandymų.
Negalima atsilikti
Šių metų vasario 22 d. A.Lukašenka pareiškė, kad „didžiausias Baltarusijos pasiekimas yra suverenitetas ir nepriklausomybė“: „Aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi būdamas pirmuoju šios suverenios valstybės prezidentu.
Mes kartu sukūrėme pirmąją krašto istorijoje nepriklausomą valstybę“, - prezidento kalbą, pasakytą susitikime su Karo akademijos atstovais, cituoja BelTA. „Jūs palaidotumėte jį savomis rankomis, prijungdami kraštą prie Lenkijos ar Rusijos?
Niekada su tuo nesutiksiu, - pareiškė šalies vadovas, atsakydamas į abejones dėl šalies suvereniteto. - Turiu aiškias ribas, kurių neperžengsiu. Ir svarbiausia, pasitelkus jūsų protą, talentą ir rankas, saugoti šalies suverenitetą ir nepriklausomybę. Tad nei skaitykite, nei klausykite kalbų apie nepriklausomybės praradimą.“
„Daugiau dėmesio reikia skirti ekonomikai. Tai - stabilumo pagrindas. Svarbiausia, nors ir gali būti sunku, neprarasti stabilumo. Jeigu tik destabilizuosime šalį, ji kam nors atiteks, - perspėjo A.Lukašenka. - Nors respublikai sunku konkuruoti su gamtinių išteklių turinčiomis pasaulinėmis valstybėmis, atsilikti mes negalime. Jeigu atsiliksime, tapsime kieno nors provincija. Naujos technologijos ir nauji energijos šaltiniai yra tai, kas mums būtina.“
„Jeigu atsiliksime - žūsime. Todėl reikia stabilumo. Ir visą laiką reikia dirbti, bėgti, kad neatsiliktume nuo šių „monstrų“. Nes kitaip jie mus viena ranka priplos ir vėl būsime baudžiauninkais kokioje nors Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ar Lenkijos Žečpospolitoje.
Nesinorėtų to, ypač galvojant apie vaikus. Juk jau pajautėme, ką reiškia suverenitetas ir nepriklausomybė“, - akcentavo Baltarusijos prezidentas. Nepaisant įvairių prielaidų, A.Lukašenka pabrėžė, kad dabartiniame etape pagrindiniu šalies sąjungininku išlieka Rusija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto lektoriaus Vyčio JURKONIO komentaras:
Baltarusijos suverenitetą Aliaksandras Lukašenka mėgsta kartoti kaip tam tikrą mantrą, bet nelabai noriai artikuliuoja, koks to suvereniteto turinys. Jei rūpi suverenitetas, kam didinti energetinę nepriklausomybę ir statytis „Rosatomo“ atominę elektrinę Astrave, kuri tik didina priklausomybę nuo Kremliaus?
Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos yra milžiniška. Be to, Baltarusija yra karinė Rusijos sąjungininkė. Taip pat ji yra itin stipriame Kremliaus informaciniame lauke, nes ribojama nepriklausoma žiniasklaida ir t.t. Taip kad šalies suverenitetas A.Lukašenkos lūpomis yra devalvuojamas ne prasčiau kaip Baltarusijos rublis pastaruosius keletą metų.
Visgi tiek Lenkija, tiek Lietuva Baltarusijos nepriklausomybe yra suinteresuotos kaip niekas kitas Europos Sąjungoje. Esame labiausiai suinteresuoti, kad Baltarusija būtų kiek įmanoma labiau europietiška ne tiek retorika, kiek teisinės valstybės bei žmogaus teisių ir pagarbos tarptautinėms normoms klausimais.
Neužtenka Baltarusijos prezidentui užliūliuoti visus savo nuolat besikeičiančiomis kalbomis, reikia realių darbų ir konkrečių žingsnių, kurių, deja, nėra daug.
Pradėti būtų galima nuo realių ekonominių reformų - juk būtent Lietuva, Lenkija, lyderiaujant Vokietijai, pradėjo pirmąjį didelį Europos paramos „tviningo“ („dvynių“ - red.past.) projektą su Baltarusijos nacionaliniu banku.
Jei bus pradėtos realios ekonominės reformos, o ne tik „sėdima“ ant Rusijos subsidijų adatos, Baltarusija turi bent šiokią tokią viltį. Priešingu atveju, Baltarusijos nepriklausomybė yra tik laiko klausimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą