Ekspertas: keltas „Estonia“ galėjo nuskęsti po susidūrimo su švedų povandeniniu laivu

„Estonia“ nuskendo 1994 m. rugsėjo 28 d. per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137.

Anot M. Kurmo, kelto dešiniame borte aptikta 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio pramušta skylė; ji yra žemiau vaterlinijos, bet siekia ir automobilių denį.

„Manau, tai reiškia, kad „Estonia“ susidūrė su kažkuo pakankamai dideliu, kas galėjo pramušti korpusą“, – televizijai „Postimees TV“ sakė ekspertas. 

„Norint pramušti bortą, reikėtų, kad, pavyzdžiui, nedidelis žvejybos laivas įsirėžtų į kelto korpusą keturių mazgų greičiu“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kurmo, tai atmeta galimybę, kad atitrūkęs skydelis atsitrenkė į kelto korpusą.

„Tokiu atveju šis skydelis turėjo būti 20 kartų didesnis, – pažymėjo ekspertas. – Tai turėjo būti susidūrimas su laivui prilygstančiu objektu.“

Anot buvusio katastrofos tyrimo komisijos vadovo, borto dalis, kurioje buvo aptikta skylė, niekada nelietė jūros dugno – taigi, korpusas negalėjo būti pažeistas tokiu būdu.

M. Kurmas pažymėjo, jog pramušta korpuso dalis buvo matoma 1994 m., bet vėliau švedų valdžia užbėrė nuskendusį laivą žvyru.

„Labai tikėtina, kad objektas, su kuriuo susidūrė „Estonia“, iš tikrųjų buvo povandeninis laivas“, – pabrėžė buvęs valstybės prokuroras.

„Klausimas yra tas, ką šis povandeninis laivas veikė „Estonios“ trasoje. Tuo laikotarpiu toje vietoje vyko Švedijos karinės pratybos. Antroji versija – povandeninis laivas užkliudė „Estonią“, nes laive buvo jautrios informacijos. Esu linkęs manyti, kad teisinga yra antroji versija“, – sakė ekspertas.

Pasirodžius naujam „Discovery“ dokumentiniam filmui apie nuskendusį keltą, Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) pirmadienį paskelbė, kad gavus naujos informacijos bus atliktas naujas šios katastrofos aplinkybių tyrimas, kuriam vadovaus estai.

Penkių serijų dokumentinio filmo „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ („Estonia – funnet som endrer alt“) kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, pranešė laikraštis „Postimees“.