Aukščiausio rango Bendrijos diplomatė Federika Mogerini (Federica Mogherini) išplatintame pranešime teigė, kad ES negali pripažinti išrinktojo Venesuelos Steigiamojo susirinkimo, „nes abejoja jo reprezentatyvumu ir teisėtumu“.
Steigiamasis susirinkimas - kritikų neteisėta laikoma įstatymų leidybos superinstitucija, kuri N. Madurui suteiks įgaliojimus perrašyti šalies konstituciją ir apeiti Kongresą, kuriame daugumą sudaro opozicija.
Reaguodamos į antradienį Venesuelos valdžios duotą nurodymą sulaikyti du pagrindinius N. Maduro kritikus, Jungtinės Valstijos Venesuelos prezidentui įvedė sankcijas.
Vašingtonas ir ES neretai koordinuoja sankcijų trečiosioms šalims įvedimą, bet šįkart Bendrijos narės dėl bendros ES reakcijos nesutarė.
ES N. Madurą ragino „nedelsiant imtis veiksmų siekiant sureguliuoti padėtį“ ir tvirtino, kad jei šalyje ir toliau bus paminami demokratijos principai bei negerbiama konstitucija, ji esanti „pasiruošusi palaipsniui didinti savo atsaką“.
Tačiau, kad galėtų imtis veiksmų, Bendrijos pozicija turi būti vieninga. Aktyviausiai už sankcijų Venesuelos pareigūnams įvedimą pasisako Ispanija, tuo tarpu dauguma kitų šalių aktyvios pozicijos šiuo klausimu nereiškia.
Į raginančiųjų nubausti N. Madurą gretas antradienį stojo ir Europos Parlamento (EP) pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani).
Viešame laiške jis pareiškė, kad Venesuelai neteisėtai suėmus opozicijos lyderius Antonijų Ledesmą (Antonio Ledezma) ir Leopoldą Lopesą (Leopoldo Lopez), jis norėtų apsvarstyti galimybę „įšaldyti Venesuelos valdžios atstovų, tarp jų - prezidento N. Maduro ir jo aplinkos, turtą bei uždrausti jiems atvykti į ES“.
Be kita ko, ES sutartinai ragino N. Madurą paleisti įkalintus savo politinius oponentus, o visų konfliktuojančių pusių prašė susilaikyti nuo smurto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą