Everesto viršūnėje mokslininkai aptiko mikroplastiko

Tyrėjų nuomone, šios taršos šaltinis veikiausiai yra įranga, naudojama kasmet į šią viršukalnę kopiančių šimtų alpinistų.

Daugelio pramintas kelias į 8 848 metrų aukščio viršūnę jau seniai nusėtas ryškiaspalvių palapinių skutais, panaudotais kopimo reikmenimis, tuščiais dujų ir deguonies kanistrais ir netgi sušalusiomis išmatomis. Dėl šios priežasties Everestas buvo pramintas „aukščiausiu pasaulyje sąvartynu“.

Per pirmąjį Everesto užterštumo mikroplastiku tyrimą mokslininkų grupė, dalyvavusi 2019 metų žurnalo „National Geographic“ ir prabangių laikrodžių gamintojos „Rolex“ paremtoje ekspedicijoje „Perpetual Planet“, surinko mėginių, rodančių, kad mikroplastiko dalelių esama net 8 440 metrų aukštyje virš jūros lygio, bet jų koncentracija buvo didesnė ties Everesto bazine stovykla.

Išvados, atskleidžiančios potencialų taršos plastiku pavojų Everestui, penktadienį buvo paskelbtos ekologinės tematikos žurnale „One Earth“.

„Mėginiai parodė reikšmingus poliesterio, akrilo, nailono ir polipropileno pluoštų dalelių kiekius“, – savo pranešime nurodė studijos autorė Imogen Napper (Imodžen Naper), „National Geographic“ tyrėja, dirbanti Plimuto universitete Didžiojoje Britanijoje.

„Iš tikrųjų nustebau radusi mikroplastiko kiekviename savo išanalizuotame sniego mėginyje. Everesto kalnas yra regione, kurį visuomet laikiau atokiu ir nepalytėtu. Žinia, kad teršiame netoli aukščiausio kalno viršūnės, iš tikrųjų atveria akis“, – pridūrė ji.

Aplinkos rykštė

Everestą lankantys turistai ir alpinistai dažniausiai vilki ekspedicijoms atšiauriomis sąlygomis pritaikytus drabužius iš sintetinių audinių. Šios medžiagos taip pat naudojamos palapinėms, kopimo virvėms ir kitai įrangai.

„Turime didelių įtarimų, kad tokio pobūdžio daiktai yra pagrindinis taršos šaltinis, o ne tokie daiktai kaip maisto ar gėrimų konteineriai“, – sakė I. Napper, kalbėdama apie didelį šiukšlių susikaupimą per kelis komercinio alpinizmo dešimtmečius.

Pernai 14 narių komanda šešias savaites rinko šiukšles aplink Everesto bazinę stovyklą ir 4-ąją stovyklą, esančią beveik 8 km aukštyje.

Jie rado keturių žuvusių alpinistų palaikus, taip pat surinko daugiau kaip 10 tonų plastikinių butelių, skardinių ir kopimo įrangos.

Naujoji studija taip pat rodo, kad mikroskopinių plastiko dalelių ant Everesto iš kitų vietų taip pat galėjo užnešti smarkūs Himalajų vėjai.

Tyrėjai mikroplastiko aptiko ir upokšniuose garsiosios Himalajų viršukalnės papėdėje, bet ten teršalų koncentracija buvo mažesnė negu sniege.

Praeitais metais mokslininkai pranešė, kad mikroplastiko dalelių kiekvieną dieną nusėsdavo kiekviename jų tirtame kvadratiniame metre dideliame aukštyje esančiame negyvenamame Pirėnų kalnų regione tarp Prancūzijos ir Ispanijos.

Plastiko šiukšlės ir joms yrant susidarančios mažytės dalelės pastaraisiais metais tapo didele aplinkos rykšte.

Manoma, kad kiekvienais metais į pasaulio vandenynus patenka iki 12 mln. tonų plastiko, o dar milijonai tonų susikaupia vidaus vandenyse ir sąvartynuose.

Mokslininkai dar tik pradeda aiškintis, kaip mikroplastiko tarša veikia laukinę gyvūniją, taip pat jos potencialų poveikį žmonių sveikatai.