Pirmadienį, kovo 11 d., SIPRI paskelbė naują ataskaitą apie pasaulinę ginklų prekybą. Joje pažymima, kad pagrindiniais tiekėjais 2014-2018 m. išliko JAV ir Rusija. Remiantis naujausiais duomenimis, ginklų pardavimas minėtu laikotarpiu, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 7,8 proc.
Penketukui ginklus eksportuojančių šalių - JAV, Rusijai, Kinijai, Vokietijai ir Prancūzijai - teko 75 proc. rinkos. Bendra Rusijos ir JAV dalis joje sudarė 57 proc. Sutapimas ar ne, eksportas itin smarkiai augo į neramumų kamuojamus ir nuolatinius pabėgėlių srautus Europai „garantuojančius“ Artimuosius Rytus. Į kitus pasaulio regionus ginklų tiekimas mažėjo. Daugiausia ginkluotės importavo Saudo Arabija, Egiptas, Izraelis, Kataras ir Irakas.
Rusijos eksportas
2009-2013 m. mūsų kaimynės Rusijos dalis pasaulinėje rinkoje sudarė apie 27 proc. 2014-2018 m. ji sumažėjo iki 21 proc. Ekspertai tokius pokyčius aiškina sumažėjusiu eksportu į pagrindines rusiškos ginkluotės pirkėjas - Indiją ir Venesuelą. Nepaisant to, kad importuotojų sąraše Indija pirmauja, eksportas į ją sumažėjo 42 proc.
Instituto duomenimis, per praėjusius penkerius metus ginklus Rusija tiekė į 48 šalis. 55 proc. teko Indijai, Katarui ir Alžyrui. Skirstant pagal regionus, 60 proc. ginklų iškeliavo į Azijos ir Okeanijos šalis, 17 proc. - į Afriką, 16 proc. - į Artimuosius Rytus, 5,8 proc. - į Europą ir 1,4 proc. - į abi Amerikas.
Ginkluotės pardavimas Artimuosiuose Rytuose 2014-2018 m. išaugo 19 proc. Daugiausia - 46 proc. ir 36 proc. atitinkamai, ginklų iškeliavo į Egiptą ir Iraką. Pardavimas Irakui, lyginant su praėjusiu penkmečiu, išaugo 780 proc., Egiptui - 150 proc.
Kitų šalių eksportas
Nagrinėjamu laikotarpiu JAV ginklų tiekimas išaugo 29 proc., o jų dalis pasaulinėje rinkoje padidėjo nuo 30 iki 36 proc. Gerokai išaugo ir pagrindinius konkurentus skiriantis atotrūkis. 2009-2013 m. Rusiją ir JAV skyrė tik 12 proc., 2014-2018 m. jis šoktelėjo iki 75 proc. 52 proc. JAV tiekiamos ginkluotės įsigijo Artimųjų Rytų šalys.
Prancūzijos ginklų eksportas 2014-2018 m. išaugo 43 proc., Vokietijos - 13 proc. Bendrai ES šalims tenka apie 27 proc. pasaulinės ginklų rinkos.
Tuo pat metu Kinijos ginklų gamintojai išgyvena nuosmukį. 2009-2013 m. jos tiekimas išaugo 195 proc., per pastarąjį penkmetį - tik 2,7 proc.
Smulkesniems tiekėjams - Izraeliui, Pietų Korėjai ir Turkijai - pardavimus pavyko padidinti atitinkamai 60 proc., 94 proc. ir 170 proc.
Didieji importuotojai
Pagal įvežamų ginklų kiekį pasaulyje pirmauja Saudo Arabija, kurios importas per 2014-2018 m., lyginant su ankstesniu penkmečiu, išaugo 192 proc. Egipto ginklų importas augo 206 proc., Izraelio - 354 proc., Kataro - 225 proc., Irako - 139 proc. ir tik Sirijoje jis sumažėjo 87 proc.
Į Azijos ir Okeanijos šalis 2014-2108 m. buvo išvežta apie 40 proc. visų parduotų ginklų. Tiesa, tai - 6,7 proc. mažiau negu per ankstesnį penkmetį. Bendras importuotojų penketukas atrodo taip - Indija, Australija, Kinija, Pietų Korėja ir Vietnamas.
2014-2018 m. ginkluotės importas į Australiją išaugo 37 proc., ginklų tiekimas į Indiją sumažėjo 24 proc. Mažėjo ginklų tiekimas ir į Kiniją, tad pastaroji net nepateko į pagrindinių importuotojų penketuką.
Kiti įdomesni momentai
Palyginus 2009-2013 m. ir pastarąjį penkmetį, ginklų pirkimas abiejose Amerikose sumažėjo 36 proc., Europoje - 13 proc., Afrikoje - 6,5 proc. Pagrindiniu importuotoju Afrikoje tapo Alžyras, įsivežęs 56 proc. visų parduotų ginklų. Likusių šalių pirkimai buvo minimalūs. Pagrindiniais Juodojo žemyno ginklų importuotojais buvo Nigerija, Angola, Sudanas, Kamerūnas ir Senegalas.
Per pastarąjį penkmetį 5,9 proc. išaugo Didžiosios Britanijos ginklų tiekimas. 59 proc. jų buvo parduota Artimiesiems Rytams. Didžiausią dalį sudarė koviniai lėktuvai, parduoti Saudo Arabijai ir Omanui. Venesuelos ginklų importas 2014-2018 m., lyginant su ankstesniu penkmečiu, sumažėjo 83 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą