„Išskridę patekome į debesį: buvo stipri kruša. Tą akimirką pasigirdo trenksmas ir į elektrą panašus žybsnis. Viskas įvyko labai greitai“, – televizijai „Rossija 24“ pasakojo skrydžių palydovė Tatjana Kasatkina.
Anot jos, avariniu būdu nutūpus laineriui „žmonės puolė iš krėslų ir pradėjo eiti išėjimo link, nors lėktuvas vis dar greitai judėjo“.
„Lėktuvas sustojo, iš karto prasidėjo evakuacija. Stūmiau į avarinį trapą keleivius“, – kalbėjo T. Kasatkina.
Įgulos vadas Denisas Evdokimas savo ruožtu pranešė: „Dėl žaibo netekome radijo ryšio, o lėktuvą buvo pradėta valdyti ne per kompiuterį, o tiesiogiai – avarinio valdymo režimu.“
„Nutrūko radijo ryšis. Jį pavyko atkurti radijo stoties avariniu dažniu, bet įjungus siųstuvą jis veikė neilgai ir su trikdžiais. Pavyko pasakyti kelis žodžius, paskui (ryšys) vėl nutrūko, ir teko vėl jį įjunginėti“, – sakė D. Jevdokimovas.
Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas informavo, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame bendrovės „Aeroflot“ lėktuve buvo rastas 41 kūnas.
Pirmadienį bendraudamas su žurnalistais J. Ditrichas taip pat pažymėjo, kad po sekmadienį vakare įvykusios nelaimės buvo hospitalizuoti šeši žmonės.
Sekmadienio vakarą skrydžiui iš Maskvos į Murmanską pakilęs SSJ-100, kuriame buvo 78 keleiviai, netrukus sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu. Daliai keleivių pavyko evakuotis avariniu trapu.
Tyrėjai nagrinėja kelias katastrofos versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir kitų darbuotojų kvalifikacija, orlaivio gedimai, nepalankios oro sąlygos.
Šiuo metu apklausiami nukentėjusieji, liudininkai, „Aeroflot“ darbuotojai ir kiti asmenys.
Šalies civilinės aviacijos saugumo rodikliai jau anksčiau buvo ne patys geriausi, o naujausia katastrofa laikoma skaudžiu smūgiu šiam sektoriui.
„Suchoj Superjet 100“ yra pirmasis civilinis laineris, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Šie lėktuvai, sukurti per V. Putino asmeniškai prižiūrėtą projektą, buvo pradėti naudoti 2011 m. ir tapo šalies pasididžiavimu.
Tačiau pastaraisiais metais buvo pranešta apie daugelį šių lėktuvų techninių problemų, o Rusijai nesisekė įtikinti užsienio vežėjų pirkti naujuosius lainerius.
2012-ųjų gegužę ikiserijinės gamybos SSJ-100 lėktuvas nukrito netoli Indonezijos sostinės Džakartos per parodomąjį skrydį.
Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.
2013 m. birželį Islandijos sostinės Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 kietai nusileidus sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.
2018-ųjų spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantis toks lėktuvas leisdamasis Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedidelių traumų patyrė keturi iš 92 juo skridusių žmonių.
Vyriausybė siūlė subsidijas, kad įtikintų Rusijos bendroves pirkti „Superjet“. „Aeroflot“ tapo pagrindine juos naudojančių kompanijų.
Pernai rugsėjį bendrovė paskelbė rekordinį „Superjet 100“ užsakymą – „Aeroflot“ ketino įsigyti 100 šių lėktuvų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą