Kinija trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas dėl „patyčių“ po to, kai JAV valdžios institucijos patvirtino planus siekti Kanadoje sulaikytos Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų vadovės ekstradicijos.
Sausio 30 dieną baigiasi terminas, per kurį Jungtinės Valstijos gali pateikti „Huawei“ finansų vadovės Meng Wanzhou ekstradicijos prašymą. Jos areštas praėjusį mėnesį išprovokavo diplomatinę įtampą.
„Mes ir toliau sieksime atsakovės Meng Wanzhou ekstradicijos ir laikysimės visų JAV ir Kanados ekstradicijos sutartyje nustatytų terminų“, - antradienį sakė JAV teisingumo departamento atstovas spaudai Marcas Raimondi.
Meng Wanzhou, „Huawei“ įkūrėjo duktė, buvo sulaikyta Vankuverio oro uoste gruodžio 1 dieną Jungtinių Valstijų prašymu, kuriame teigiama, kad ji pažeidė Amerikos sankcijas Iranui.
Ji buvo paleista už 10 mln. Kanados dolerių (7,5 mln. JAV dolerių užstatą) ir laukia sprendimo dėl ekstradicijos.
Remiantis susitarimu tarp abiejų šalių, oficialiam prašymo dėl ekstradicijos pateikimui Jungtinės Valstijos turi 60 dienų po finansų vadovės sulaikymo Kanadoje.
Pateikus prašymą, Kanados teisingumo ministerija turi 30 dienų oficialioms ekstradicijos procedūroms pradėti, nors šis procesas gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Kinija, kuri nuo sulaikymo gynė tiek „Huawei“, tiek Meng Wanzhou, kritikavo JAV ekstradicijos prašymą kaip „neturintį priežasties“ ir „neatitinkantį tarptautinės teisės“.
„Tai yra patyčiomis paremtas elgesys ir mes visi galime aiškiai matyti tikrąjį tikslą“, - sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying reguliarioje spaudos konferencijoje.
Jungtinės Valstijos „niekada nenustos spausti Kinijos aukštųjų technologijų įmonių ir riboti Kinijos plėtros teisių“, - pridūrė ji.
Meng Wanzhou areštas sukėlė diplomatinę krizę tarp Otavos ir Pekino.
Nuo tada du kanadiečiai buvo sulaikyti Kinijoje, pareiškus įtarimus keliant grėsmę nacionaliniam saugumui, o tai laikoma atsaku į Meng Wanzhou suėmimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą