NATO, pasak Vokietijos laikraščio "Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung", trijose Baltijos valstybėse bei Lenkijoje ir Rumunijoje kurs penkias naujas bazes. Jose tarnaus po 300-600 karių iš tų narių-valstybių, kurių pajėgos dislokuotos šalyse, rašo laikraštis, remdamasis aukštu NATO pareigūnu.
Bazėse logistikos ir žvalgybos specialistai, taip pat operacijų koordinatoriai rengs mokymus ir, esant būtinybei, vykdys operacijas tose šalyse. Detalės, pasak laikraščio, bus derinamos po rugsėjo 4-5 dienomis Velse vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. NATO narės iš Rytų ir Vidurio Europos jau kurį laiką reikalauja stipresnių Aljanso pajėgų regione.
Tuo tarpu Vokietijos žurnalas "Spiegel" rašo, kad kelios NATO narės dėl Rusijos pozicijos Ukrainos konflikte ragina nutraukti NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą. Šis dokumentas numato ribojimus Aljansui dislokuojant dalinius buvusio Rytų bloko teritorijoje. Tarp tokio griežto kurso šalininkių esą yra Baltijos šalys, Lenkija ir Kanada.
Tačiau atitinkamiems siūlymam priešinasi Vokietija. Vis dėlto aukšti vokiečių diplomatai pripažino: "Su kiekvienu Rusijos kariniu žingsniu mums bus vis sunkiau apginti Vokietijos poziciją".
Šeštadienį sužinota, kad ketinama kurti naują karinį dalinį operacijoms visame pasaulyje, kuriam vadovaus Didžioji Britanija. Tačiau kad 10 000 karių formuotė yra reakcija į Rusijos politiką Ukrainoje, britų vyriausybė nepatvirtino. "Financial Times" informacija, jungtinių ekspedicinių pajėgų (Joint Expeditionary Force) operacijose be britų dalyvautų ir Baltijos šalys, Norvegija. Nyderlandai, Danija ir galbūt Kanada.
Gynybos ministerijos Londone atstovė agentūrai dpa sakė, kad tai planai, apie kuriuos paskelbta jau 2012 metais. Jie esą neturi nieko bendra su dabartine padėtimi Rytų Europoje. Šie planai, pasak atstovės, yra NATO strategijos dalis. Apie juos oficialiai gali būti pranešta kitą ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą