Prievarta keisti religiją pažeidžiant žmogaus teises - tarptautinė problema

Seminaras, vykęs Seule, Pietų Korėjoje, buvo skirtas religinių mažumų teisių apsaugai. Dėmesys buvo tikslingai kreipiamas į antihumaniškas pažiūras ir įvykius pasaulyje, tokius, kaip Pietų Korėjoje vykstančius priverstinius religijos keitimus.

Prievarta keisti religiją, taip pat vadinama deprogramavimu, yra socialinė programa, pažeidžianti  žmogaus teises. Žmonės yra grobiami ir prievarta laikomi uždarytais, nes manoma, kad jie priklauso religinėms grupėms, vadinamomis ,,kultais”. Taip siekiama juos priversti atsisakyti savo tikėjimo.

Daugiau nei 80 dalyvių, teisės ekspertai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės atstovai nagrinėjo dabartinę priverstinio religijos keitimo situaciją, aptarė sprendimus ir pasiūlymus dėl tikėjimo laisvės, žmogaus teisių, jau tapusių tarptautinės bendruomenės norma, gynimo.

Massimo Introvigne, CESNUR valdantysis direktorius, italų sociologas, kalbėjo apie religinę prievartą: „Korėjiečių deprogramuotojai yra specializuoti pastoriai, dauguma jų yra presbiterionai. 2019 m. protestai dėl priverstinio religijos keitimo aukų buvo paminėti JAV valstybės departamento pranešime dėl religijos laisvės, įskaitant religinės laisvės pažeidimus 2018 m. Tačiau atsirado naujų bylų, net tokių, kurios baigėsi žmogaus mirtimi” -  kritikavo jis.

Prievartą Pietų Korėjoje patyrė Shincheonji (Jėzaus Bažnyčia). Ši religijos kryptis yra nauja, todėl ji dažnai yra spaudžiama ir persekiojama tradicinių šalies bažnyčių ir religijų. Nepaisant persekiojimų ir priespaudos, lapkričio 10 d. Shincheonji surengė ceremoniją pasveikinti į bažnyčią atėjusius naujus tikinčiuosius. Iš viso šioje ceremonijoje dalyvavo 103 764 žmonės iš 112 pasaulio šalių, įskaitant JAV, Europą, Aziją, Afriką ir Okeaniją. Tai parodo, jog prievarta nesustabdė šios naujos religijos augimo - tiesiog paskatino didesnius konfliktus.

Willy Fautré, HRWF įkūrėjas ir direktorius, pateikė kelis pasiūlymus: pareikalauti atsakomybės iš Presbiterionų bažnyčios, kuri toleruoja, pritaria, o gal net skatina tokį elgesį. JT privalo ginti religijos laisvę ir religinius įsitikinimus bei bausti tuos, kurie skatina pažeisti įstatymus, grobti ir prievarta izoliuoti žmones.

Liepos 24 d. atvirame laiške Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae In, kurį pasirašė 15 tarptautinių NVO, įskaitant CAP-LC ir HRWF, rašoma: „Pietų Korėja veikiausiai yra paskutinė demokratinė valstybė, kurioje toks deprogramavimas yra vis dar toleruojamas“. Prezidento prašoma „Išsamiai išnagrinėti kaltinimus dėl priverstinio deprogramavimo ir nutraukti tokį kenksmingą, nepagrįstą elgesį, bei laikyti atsakingais ir bausti tuos, kurie vykdo tokius veiksmus“.

Spalio 17 d. Pietų Korėja buvo išrinkta inicijuoti 5-ąją sesiją ir Jugtinių Tautų žmogaus teisių tarybą. Pietų Korėjos misija Jungtinėse Tautose teigė, jog ji planuoja „dalyvauti ir dėti pastangas sprendžiant tarptautines žmogaus teisių krizes.”

Dalyviai taip pat ragino Korėjos vyriausybę atkreipti dėmesį į priverstinių religijos keitimų problemą, kuri vis dar kelia grėsmę piliečių žmogaus teisėms.