Gruzijos kino teatruose pirmą kartą buvo parodytas sensacingas gruzinų kilmės švedų režisieriaus Levano Akino filmas, skirtas dviejų gruzinų šokėjų – tautinių šokių atlikėjų – meilės istorijai.
Jis buvo nominuotas „Oskarui“ ir festivaliuose gavo tarptautinius apdovanojimus, tačiau Gruzijoje premjera sukėlė konservatyvios gyventojų dalies pasipiktinimą.
„Merabas nuo jaunystės šoko nacionaliniame gruzinų ansamblyje kartu su partnere Mary. Jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis atsiradus charizmatiškajam ir nerūpestingajam Irakliui, kuris tampa stipriausiu jo konkurentu ir jo troškimu. Šioje konservatyvioje aplinkoje Merabas supranta, kad jam reikia išsilaisvinti, jis rizikuoja viskuo“, – rašoma filmo anotacijoje.
Pelnė apdovanojimų
Gruzijos, Švedijos ir Prancūzijos bendros produkcijos darbas pirmą kartą buvo parodytas gegužę per dviejų savaičių programą, skirtą režisieriams, nepriklausomoje Kanų kino festivalio dalyje. Nuo tada filmas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų.
Vienas pagrindinių filmo aktorių Levanas Gelbakhiani gavo apdovanojimus kaip geriausias aktorius Sarajevo kino festivalyje, kino festivaliuose Valladolicoje, Odesoje ir Minske.
Gruzijoje filmuotas ir gruzinų kalba rodytas filmas Švedijos „Oskarui“ pristatomas kategorijoje „Geriausias filmas užsienio kalba“.
Filmas bus rodomas maždaug 40 šalių, tačiau premjera Gruzijoje jam tapo tikru išbandymu. L. Akinas interviu Bbc.com pasakojo, kad kūrybai jį paskatino 2013-ųjų gegužės 17 d. įvykiai Tbilisyje.
Režisierius Levanas Akinas (sydsvenskan.se nuotr.)
Tuomet agresyvi minia esą persekiojo LGBT aktyvistus, norinčius surengti akciją Tbilisyje, Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją.
Filmas buvo rodomas Batumyje ir penkiuose kino teatruose Tbilisyje lapkričio 8–10 d. Bilietai buvo išparduoti likus kelioms dienoms iki pasirodymo. Tačiau tarp norinčių patekti į kiną buvo ir tokių, kurie bandė sutrikdyti pasirodymą.
Protesto priešakyje – verslininkas Levanas Vasadze, žinomas dėl savo homofobinių pareiškimų ir veiksmų.
Sandro Bregadzė, buvęs valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybės jaunesnysis ministras, filmą pavadino gėjų propagandos pavyzdžiu.
S. Bregadzė paragino tikinčiuosius, kad jie išeitų į gatves ir taikiai protestuotų prieš filmo ekranizaciją.
Taip pat sakoma, kad Sakartvelo nacionalinio baleto „Sukhishvili“ vadovė Nino Sukhishvili tapo atakų objektu dėl neigiamo požiūrio į filmą ir atsisakymo susieti siužetą su ansambliu „Sukhishvili“.
Gruzinų šokis – drąsus
Režisierius L. Akinas, duodamas interviu britų laikraščiui „Guardian“, teigė, kad N. Sukhishvili ne tik jų nepalaikė, bet ir neva skambino šokių kompanijoms ir uždraudė šokėjams tapti filmo veikėjams.
Pati N. Sukhishvili neigė kaltinimus, kad ji uždraudė šokėjams iš kitų studijų dalyvauti filme, tačiau patvirtino, jog neleido filmuoti ansamblio šokių aikštelėje.
„Režisierių informavau, kad „Sukhishvili“ ansamblio bazė nebus atvira. Visų pirma, turime įtemptą tvarkaraštį, antra, gruzinų šokis yra drąsus. Istoriškai mes ansamblyje neturėjome kitokios orientacijos vyrų. Neturėjau jokios homofobinės pozicijos. Siužetas man tiesiog atrodė nenatūralus“, – pasakojo ji gruzinų leidiniui „Prime Time“.
Bandė prasiveržti į kino teatrą
Tbilisio kino teatras „Amirani“ tapo protesto epicentru. Kino teatro atstovai patarė žiūrovams atvykti anksčiau dėl sustiprintų saugumo priemonių. Prie įėjimo į kino teatrą, kur stovėjo policijos užkarda, susirinko keli šimtai žmonių. Tarp jų buvo dvasininkų. Daugelis protestuotojų stovėjo su žvakėmis, ikonomis ar kryžiais. Dalis protestuotojų bandė prasiveržti į kino teatro pastatą.
Pilietinė aktyvistė Ana Subeliani tapo kraštutinių dešiniųjų agresijos objektu. Ji buvo išvežta iš kino teatro teritorijos greitosios pagalbos automobilyje.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiuo metu atliekamas tyrimas dėl žalos A. Subeliani sveikatai padarymo, įtariamasis jau sulaikytas.
Be to, pradėtos baudžiamosios bylos dėl smurto prieš opozicijos politiką Davidą Berdzenishvili, dviejų policijos pareigūnų užpuolimą.
Iš viso, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyti mažiausiai 27 žmonės už nepaklusimą teisėsaugos institucijoms ir chuliganizmą. Trys iš jų buvo sulaikyti Batumyje, kur taip pat vyko protestai prieš filmą. Kituose sostinės kino teatruose premjera praėjo palyginti ramiai.
Eiti į kiną reikia drąsos?
„Daugelis mačiusiųjų filmą sakė, kad myli Gruziją, nori pamatyti Tbilisį. Pagrindinė viso filmo žinia yra meilė, tačiau dėl tam tikrų priežasčių paaiškėjo, kad prieš mus vyksta kažkokie neapykantos žygiai“, – kalbėjo filmo prodiuserė Katie Danelia.
Pasak jos, aktoriai ne iš karto sutiko vaidinti šiame filme, o daugelis filmavimo dalyvių, tarp jų ir choreografas, paprašė, kad jų pavardės nebūtų minimos. „Pusė ar net daugiau muzikantų ir dainininkų yra anonimiški. Jie nenorėjo, kad būtų minimi jų vardai. Tai, kas vyksta, yra baimė“, – sakė ji.
Daugiau nei 60 Gruzijos filmų kūrėjų bendrame pranešime pareiškė, jog šiuolaikinėje Gruzijoje kūrybinės laisvės apribojimai, grasinimai ir raginimai smurtauti yra nepriimtini.
„Mes išreiškiame savo solidarumą tiek su aktoriais, tiek su visais piliečiais, kurie tapo agresijos ir neapykantos kalbų taikiniais, – rašoma pranešime. – Šiandieninėje Gruzijoje neturėtų būti vietos cenzūrai ir žmonių diskriminacijai pagal etninę kilmę, religinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją ir kitas savybes.“
Filmo režisierius L. Akinas situaciją pavadino absurdiška, kai žmonėms reikia drąsos eiti į kiną. „Šis filmas yra mano meilės laiškas Gruzijai ir jos paveldui, – rašė jis „Instagram“. – Šiuo filmu norėjau atkurti ir permąstyti Gruzijos kultūrą. Bet, deja, gyvename tamsoje, protestai tik patvirtina, kaip svarbu pasipriešinti šioms tamsiosioms jėgoms.“
Žiūrovai po premjeros paliko „Amirani“ kino teatrą saugomi policijos. Vienas žiūrovų teigė, kad, kai filmas baigėsi, nuskambėjo plojimai. O priešininkai žada sutrikdyti ir artėjančio šeštadienio kino parodymus...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą