Rusijoje aptiktas paslaptingas iš šimtų mamutų kaulų sudėliotas Ledynmečio statinys

Tyrėjai atkasė šią vietą, bandydami išsiaiškinti, kam ji buvo skirta, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jos paskirties taip ir nepavyko nustatyti.

Tai nėra pirmasis Rusijoje rastas „mamutų statinys“, tačiau šis yra seniausias ir didžiausias – jo skersmuo siekia net 12,5 m.

Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Kostenki 11 pavadintoje vietovėje tyrėjai rado panašių tik mažesnių statinių. Šioje beveik 500 km nuo Maskvos nutolusioje vietoje buvo įkurtas ir šiuo metu veikia Valstybinis archeologinis muziejus-rezervatas Kostenki.

2014 m. tyrėjai rado įrodymų, kad šioje vietoje gali būti mamutų kaulų statinys, o 2015 m. prasidėjo net trejus metus trukę jo atkasimo darbai. Išsamiai šiuos radinius aprašantis tyrimas šią savaitę paskelbtas žurnale „Antiquity“.

Tokių ledynmečio statinių iš mamutų kaulų buvo rasta ir kitose Rytų Europos vietose, tačiau iki šiol seniausias buvo maždaug 22 tūkst. metų.

Remdamiesi ankstesniais radiniais, mokslininkai mano, kad šiuos statinius įrengė Senojo akmens amžiaus žmonės, kuriems jie tarnavo kaip būstas, saugantis nuo atšiaurių žiemų. Manoma, kad temperatūra Ledynmečio žiemomis nukrisdavo net iki 20 laipsnių žemiau nulio.

O pastatyti tokio dydžio struktūrą iš šimtų mamutų kaulų tikrai nebuvo vienos dienos darbas. Tai stebina, turint omenyje, kad medžiotojai-rankiotojai paprastai ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje.

„Mamutų kaulai labai sunkūs, todėl apskrito statinio konstravimas reikalavo nemažai laiko ir energijos,“ – sako pagrindinis tyrimo autorius, Ekseterio universiteto Paleolito archeologas Alexanderis Pryoras.

Tyrime teigiama, kad kaulai išdėlioti nepertraukiamu apskritimu, be akivaizdžios įėjimo angos. Kol kas mokslininkams pavyko identifikuoti 51 apatinį žandikaulį ir 64 kaukoles.

Apskritimo viduje mokslininkai aptiko pirmuosius įrodymus, kad šioje vietoje buvo deginamas medis. Tačiau daugiau įrodymų, kad statinyje buvo ilgesnį laiką gyvenama, rasti nepavyko.

Mokslininkai mano, kad šie statiniai visgi nebuvo skirti prisiglausti žiemos metu, todėl šiuo metu persvarstoma galima šių milžiniškų, daug laiko pareikalavusių konstrukcijų paskirtis.

„Akivaizdu, kad šie statiniai jiems daug reiškė, panašu, kad tai susiję su apeigine jų paskirtimi, net jei tuo pačiu jie atliko ir kokią kitą, praktiškesnę funkciją,“ – sako A. Pryoras.