Svarbiausi 2019 m. pasaulio technologijų įvykiai

Portalas Alfa.lt apžvelgia svarbiausius šių metų technologijų pasaulio įvykius.

Turiningi E. Musko metai

Ne vienas technologijų apžvalgininkas yra pripažinęs, kad šis dešimtmetis technologijų pasaulyje priklauso Elonui Muskui. Verslininkas, „Teslos“ ir „SpaceX“ kūrėjas šiais metais nustebino pasaulį sukurtomis naujovėmis.

Automobilių gamintojas „Tesla“ iš beveik bankrutavusios įmonės 2008 m. pagaliau neša pelną, o jos kultinis automobilis „Model 3“ šiais metais tapo populiariausiu įkraunamų automobilių modeliu JAV. Tačiau tai tikrai nesustabdo kompanijos stebinti klientus įvairiomis naujovėmis. Kovą buvo pristatytas vienatūris „Model Y“, tačiau ypač milžiniško visuomenės susidomėjimo sulaukė lapkričio 21 d. pristatytas „Cybertruck“, kurio pristatymas įvyko kurioziškai – bandant parodyti neperšaunamo stiklo patvarumą, šis su metaliniu kamuoliuku buvo sudaužytas dukart. Nepaisant to, jau po 5 dienų buvo užsakyti 250 tūkst. naujo modelio automobilių.

Lapkritį paaiškėjo ir ilga paslaptis dėl naujos „Teslos“ gamyklos vietos Europoje. Nors dėl šios galimybės konkuravo ne viena valstybė, galiausiai E. Muskas paskelbė, kad vadinamasis „Gigafactory“ bus statomas Vokietijoje, visai netoli Berlyno. Tai jau bus ketvirtoji gamykla, pirmoms dviem veikiant JAV, o trečioji baigiama statyti Kinijoje.

Gan svarbūs metai buvo ir kitai E. Musko kompanijai „SpaceX“. Šiais metais įvykdžius 13 skrydžių į kosmosą, jie pagaliau yra pasiruošę pirmą kartą raketoje skraidinti žmones – ši misija planuojama 2020 m. vasarį. Taip pat šiais metais buvo pradėtas įgyvendinti pigų palydovinį internetą žadantis projektas „Starlink“, kuris yra pasiruošęs tam tikslui į atmosferą paleisti 12 tūkst. mažų palydovų. Šiuo metu jau yra paleisti 122 palydovai, o kitas skrydis suplanuotas gruodžio 31 d.

2019 m. taip pat buvo atskleista daugiau detalių apie kitą E. Musko projektą – „Neuralink“, kuris siekia tiesiogiai susieti mūsų smegenis su kompiuteriais. Liepą verslininkas paskelbė, kad ketina iki 2020 m. galo implantuoti pirmąją mikroschemą į žmogaus smegenis, kuri leistų pasiekti „tam tikrą simbiozę su dirbtiniu intelektu“ – taip ketinama paspartinti smegenų aktyvumą ir išgydyti tam tikras smegenų ligas, kaip autizmas ar šizofrenija.

„Facebook“ milžiniškos baudos ir kontroversijos

2019 m. Markui Zuckerbergui ir visai jo „Facebook“ imperijai buvo kartoki – nepaisant kai kurių iš tiesų pozityvių iniciatyvų ar veiksmų, beveik visi metai buvo nukloti kontroversijos ir teismų.

Po ilgų kaltinimų neveiksnumu šioje srityje, balandį „Facebook“ ėmėsi kovoti su radikalios dešinės ekstremizmu socialiniuose tinkluose. Labai greitai Jungtinėje Karalystėje ir JAV buvo uždarytos daugelis žymių puslapių kaip „British National party“ arba sąmokslo teorijas skleidžiantis „Infowars“. Atrodytų, kad čia pozityvios naujienos apie „Facebook“ ir baigiasi.

Spalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) žengė naują žingsnį jurisprudencijoje, nuspręsdamas, kad galima „Facebook“ priversti pašalinti neteisingą ir žeidžiančią informaciją. Austrijos politikė Eva Glawischnig-Piesczek dar 2016 m. paprašė „Facebook“ pašalinti informaciją apie ją, tačiau, šiems nesutikus, padavė juos į Austrijos teismą. Byla galiausiai persikėlė į ESTT ir buvo priimtas politikei palankus sprendimas.

Tai tikrai nėra vienintelis „Facebook“ konfliktas su ES. Visai neseniai paaiškėjo, kad EK yra pradėjusi tyrimą dėl galimo socialinio tinklo nelegalaus informacijos apie savo vartotojus rinkimo, apdirbimo ir pardavinėjimo trečiosioms šalims. Toks kaltinimas gali dar labiau pažeisti kompanijos ir taip prastą reputaciją bei užkrauti dar vieną baudą.

Portalas Slate.com apskaičiavo, kad per šiuos metus socialinis tinklas gavo daugiau nei 5,152 mlrd. dolerių baudų, didžiausią dalį (5 mlrd. dolerių) priteisus JAV Federalinei prekybos komisijai už šios kompanijos bendradarbiavimą su „Cambridge Analytica“ tyrimų centru, kuriems „Facebook“ pardavinėjo vartotojų duomenis. Mažiausia bauda (47 doleriai) buvo skirta vieno Rusijos teismo už pažeistą įstatymą laikyti duomenis apie šios šalies vartotojus serveriuose pačioje Rusijoje.

Pastebima, kad nors šios baudos ir atrodo milžiniškos, jos tesudaro tik apie 7 proc. viso planuojamo 69 mlrd. dolerių pelno šiais metais. 

Kova prieš melagingą politinę reklamą

Melagingos naujienos ne vieną kartą padėjo jos skleidėjams pasiekti savo norimus politinius tikslus. Tačiau šiais metais buvo žengtas, nors ir minimalus, žingsnis link šios dezinformacijos pažabojimo.

Visi trys didieji socialinių tinklų žaidėjai pasirinko savo kelią, kaip tvarkytis su politine reklama: lapkritį „Twitter“ žengė rimtą žingsnį uždrausdama tam tikrą politinę reklamą, o „Facebook“ pasielgė priešingai, paskelbdami, kad neketina kontroliuoti politikų reklamos, nesvarbu, melaginga ji ar ne.

„Google“ paskelbė, kad jos valdomuose puslapiuose, kaip „YouTube“, ribos politinių reklamų nukreipimą pagal politinę priklausomybę, tačiau ir toliau leis skleisti melagingas naujienas.

Kol „Twitter“ spendimas buvo pasitiktas teigiamai, „Facebook“ ir „Google“ sulaukė daugybės kritikos dėl savo vengimo spręsti rimtą problemą. 

Pokyčiai „Google“

Kaip ir kitoms technologijų gigantėms, „Google“ ir jos pagrindinei kompanijai „Alphabet“ šie metai buvo kupini iššūkių, nesėkmių ir pokyčių.

Kompanijai teko patuštinti savo kišenes, kai kovą Europos Komisija skyrė 1,49 mlrd. eurų baudą už reklamos pažeidimus, taip per pastaruosius dvejus metus bendrai sumokėtai sumai Europai pasiekiant jau 8,2 mlrd. eurų. Paaiškėjo, kad kompanija naudodamasi savo palankia paieškos sistemos ir „Android“ programinės įrangos situacija, protegavo ir iškeldavo aukščiau savo kitus gaminius, konkurentus nustumdama į šoną.

Balandžio mėnuo pažymėjo „Alphabet“ nesėkmingo bandymo sukurti socialinį tinklą atomazgą – po 8 metų bandymų nurungti konkurentus buvo uždarytas „Google+“. Prie šio tinklo mirties gan stipriai prisidėjo ir praėjusiais metais paaiškėjusios saugumo spragos, galimai atvėrusios 50 mln. naudotojų asmeninius duomenis.

Taip pat, jau artėjant metų pabaigai, „Google“ imperijos kūrėjai Larry‘is Page‘as ir Sergejus Brinas paskelbė užbaigiantys savo erą, pasitraukdami ir užleisdami „Alphabet“ valdymą savo kolegai Sundarui Pichai‘ui.

„Netflix“ turi naujų konkurentų

2019 m. buvo paleistos ilgai lauktos svetainės „Apple TV+“ bei „Disney+“, kurios dar labiau įkaitino prenumeratomis grįstų filmų ir svetainių rinką, dominuojamą jau įsitvirtinusių gigantų „Netflix“ ir „HBO“.

Nors didesnė konkurencija tarp tiekėjų dažniausiai reiškia geresnes sąlygas žiūrovams, šiuo atveju tai tėra tik dalis realybės. Iš tiesų, ko gero, mes dar neregėjome tokio didelio legalių filmų ir serialų pasirinkimo internete. Variety.com duomenimis, konkurencija lemia, kad didžiausią rinkos dalį užimantis ir mūsų visų gerai žinomas „Netflix“ vien per 2019 m. išleido daugiau originalių filmų ir serialų, nei visa televizijos rinka sugebėjo 2005 m.

Iš kitos pusės, pasirinkimas žiūrovui tampa toks didelis, kad norint pamatyti visus savo norimus serialus ar filmus gali tekti pakloti gan didelę pinigų sumą. Ir ši problema dar padidės 2020 m., kai šių puslapių dar padaugės – artėjančiais metais turėtų būti paleisti „HBO Max“, „Discovery/BBC“ ir kiti panašūs internetiniai kanalai.

Naujausi išleisti telefonai

Kaip ir kiekvienais metais, 2019 m. rinką papildė nauji telefonų modeliai: „Apple“ pristatė savo atsparų vandeniui ir dulkėms „iPhone 11“, turintį dvigubą 12MP plataus ir labai plataus kampo kamerą su dirbtiniu intelektu, „Samsung“ pristatė, ko gero, geriausią „Android“ platformos telefoną šiais metais – „Galaxy Note 10“ su triguba 12, 12 ir 16MP kamera, o Kinijos kompanija „Huawei“ pristatė „Mate 30“ serijos telefonus su visiškai naujais ir ypač galingais „Kirin 990“ lustais bei triguba 40, 8 ir 16MP kamera.

Šiais metais galėjome išvysti ir senos klasikos sugrįžimą – sulenkiamus telefonus. Po ilgo išleidimo datų nukėlimo šiais metais buvo pristatyti „Samsung Galaxy Fold“ ir „Huawei Mate X“, o artėjančiais metais „Motorola“ ketina pristatyti savo unikalią šių telefonų interpretaciją – „Razr“.