Suso (Tunisas) mieste įvykusi tragedija daugiausia pražudė britų turistų, taip pat žuvo Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Belgijos ir Tuniso piliečių. Airijos žiniasklaida pranešė, kad dviem lietuvių šeimoms per stebuklą pavyko išsigelbėti nuo teroristo paleistų kulkų. Kruvinos skerdynės prasidėjo paplūdimyje vos už 20 m nuo vietos, kur žaidė atostogauti iš Airijos į Tunisą atvykusių lietuvių vaikai.
Po penktadienio žudynių britų turistai iš Tuniso buvo masiškai skraidinami namo. Lietuviai, keliavusieji pailsėti su kelionių agentūra „Novaturas“, bus parskraidinti pagal grafiką - pirmasis skrydis suplanuotas liepos 3 d., paskutinis - liepos 10 d. Šiuo metu Tunise atostogauja daugiau kaip 200 lietuvių, 80 iš jų ilsisi kruvino išpuolio paženklintame Suso mieste.
Paauglį sūnų su močiute į Tunisą išleidusi vilnietė Alina iš artimųjų sulaukia žinučių, kad ir už kelių dešimčių kilometrų nuo tragedijos vietos esančiame kurorte turistams ribojamos išvykos.
„Kas galėjo pagalvoti, kad gali nutikti tokia baisi nelaimė, - sakė Alina. - Maniškiai periodiškai vis atsiunčia žinutę, kad yra gyvi ir sveiki, prašo nesijaudinti, bet ramiai užmigti gal pavyks tik penktadienį, kai jie grįš...“
Teroristas, iš Kalašnikovo automato pyškinęs į paplūdimyje besiilsinčius žmones, buvo nukautas. Tai buvo paprastas studentas.
Atsakomybę už šias žudynes prisiėmusio džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ atstovai šaulį aukštino esant „kalifato kariu“. Tuniso pareigūnai vakar pranešė sulaikę grupę įtariamųjų, susijusių su teroro atakos vykdytoju.
Britų ir prancūzų saugumo tarnybos įspėja apie galimą naujų teroro aktų grėsmę. Ji siejama su įsimintina islamistams data - 2014 m. birželio 29-ąją užgrobtose Sirijos ir Irako teritorijose įkurtas jų „kalifatas“, atakuojamas JAV ir sąjungininkų oro pajėgų.
- Vakarai kovoja su islamo pasauliu - ar įmanoma laimėti prieš jėgą, kuri remiasi religija, šimtmečiais garbintomis vertybėmis? - „Vakaro žinios“ teiravosi politologo, islamo tyrinėtojo, Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjo prof. Egdūno RAČIAUS.
- Šiuo atveju klausimas, ar galima įveikti džihadizmą, - retorinis, perkvalifikuočiau jį į „ar būtina su juo kovoti?“ Atsakymas - taip. JAV, remiamos kitų valstybių, organizuoja daugybinius antskrydžius prieš judėjimo „Islamo valstybė“ įkurtą kalifatą. Ši alternatyvi valstybė savo valstybingumą įtvirtina kartais labai brutaliais būdais, ir jos ideologinis pagrindas, žiūrint iš išorės, yra neabejotinai nepriimtinas.
Džihadizmas nėra naujovė, šis procesas evoliucionuoja nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai kilo pasipriešinimas sovietų vykdytai okupacijai Afganistane. Buvo mutacijos, avatarai - „Al Qaeda“, dabar „Islamo valstybė“. Keičiasi metodikos, rekrūtavimas, bet pats veikimo būdas išlieka.
Sakyčiau, karinės priemonės yra neišvengiamos, nes džihadistai neina į jokias derybas. Jie juk yra gyvi numirėliai, pasiruošę žūti bet kurią sekundę. Yra informacijos apie tai, kad jau sudaromi sąrašai laukiančiųjų tapti savižudžiais sprogdintojais. Jie laukia, kol bus paruošti sprogmenys, parinkti objektai. Svarbiausias klausimas - ką daryti, kad žmonės nenorėtų tapti tais gyvais numirėliais. Ypač kai kalbame apie Europą. Kodėl Europos gyventojai, piliečiai nutaria išsižadėti savo tapatybės ir prisijungti prie kalifato. Istorijoje to dar nebuvo, kad tiek daug europiečių vyktų gyventi ar kovoti į Vidurio Rytus.
- O ar ne pačios Vakarų valstybės, prisidėdamos prie „arabų pavasario“, ir paskatino naujas terorizmo bangas?
- Žvelgiant retrospektyviai, mano galva, esminė klaida buvo padaryta neįvertinus socialinių procesų musulmonų pasaulyje. Kalbu apie socialinį konservatyvėjimą ir socialinę reislamizaciją, kuri pastaruosius 3 dešimtmečius vyko beveik visose musulmonų visuomenėse. Pavyzdžiui, Tunise po šaltojo karo į valdžią būtų galėjusi ateiti konservatyvi religinė partija, kuri būtų pradėjusi politinės reislamizacijos procesą. Tačiau tuomet, palaikant prancūzams, britams, amerikiečiams, tai partijai nebuvo leista demokratiniu būdu ateiti į valdžią. Taip demokratinis procesas apskritai buvo sustabdytas. Ir tik dabar diktatorius buvo nuverstas, o į valdžią atėjo konservatyvi partija.
- Tam tikrų tarnybų atstovai perspėja apie naujų išpuolių grėsmes ir ragina stiprinti saugumą. Kiek tai gali būti veiksminga?
- Saugumas yra dialektinis dalykas: kuo labiau mes „saugumizuojamės“, tuo labiau išskiriame, izoliuojame tam tikras socialines grupes, o jos jaučiasi labiau pažeidžiamos ir mėgina gintis. Mūsų visuomenės problema, ypač Europoje, - suformuotas stereotipas, kad musulmonai yra potencialūs smurtautojai. Labai dažnai reikalaujama, kad Europos musulmonų bendruomenių vadovai nuolat kartotų: „Mes už taiką visą laiką“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą