„Kartu į Artimuosius Rytus galime atnešti naują aušrą“, - sakė D.Trampas. Jis taip pat teigė, kad tai buvo „sunkiausias susitarimas, kokį jam yra tekę parengti“. Prezidentas padėkojo Omano, Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybėms už jų pagalbą rengiant šį planą.
B.Netanjahu skelbė šią dieną esant „istorine“, tokia pat svarbia, kaip ir 1948 m. gegužės 14 d., kai prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) tapo pirmuoju tarptautinės bendruomenės lyderiu, pripažinusiu Izraelio valstybę. „Pone prezidente, manau, kad 2020 m. sausio 28 d. prisiminsime dešimtmečiais, o gal net ir šimtmečiais“, - sakė B.Netanjahu.
D.Trampas paskelbtą planą pavadino „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Jis pareiškė, kad Jeruzalė pagal planą išliks Izraelio „nedaloma sostine“. Prezidentas taip pat teigė, kad būsimą palestiniečių valstybės sostinę turėtų sudaryti dalis Rytų Jeruzalės pagal savotišką jungtinės teritorijos susitarimą.
Susitarime taip pat raginama mažiausiai ketverius metus įšaldyti Izraelio gyvenviečių statybas, tačiau tai leistų Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas reikalauja iš palestiniečių peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, - plane reikalaujama, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų Krante laikytų Izraelio teritorija.
Palestiniečių vadovybė jau griežtai atmetė šį planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmud Abbas). „Kai išgirdome visą šį šlamštą, dar kartą sakome „ne“ šimtmečio sandoriui“, - akcentavo jis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pavadino planą nesąmone. „Šimtmečio sandoris“ yra nesąmonė, tai priešiškas sandoris“, - kalbėjo aukštas „Hamas“ atstovas Chalikas al Haja. - Palestiniečiai imsis visų įmanomų pastangų ir visų priemonių, kad kovotų su juo, kol jis žlugs“.
Arabų lygos generalinis sekretorius Ahmedas Abulas Geitas (Ahmed Aboul Gheit) vakar teigė, kad minėtas planas „pažeidžia įstatymais paremtas palestiniečių teises“.
Komentuoja islamo tyrinėtojas prof. dr. Egdūnas RAČIUS
Šis taip vadinamas „planas“ formaliai pavadintas „vizija“, tačiau aš pats sau prisiskyriau jo pavadinimą: „mintijimas apie ateitį“... Jeigu kas nors stebisi, kad tai nepatinka palestiniečiams, tai pirmiausia reikėtų paklausti abstrakčiai: ar tokio pobūdžio projektas (o gal - vizija) galėtų patikti bet kuriai tautinei grupei, siekiančiai sukurti suverenią funkcionalią valstybę? Atsakymas akivaizdus - ne.
Visi žinome, kad ten vykstantis konfliktas yra ilgalaikis ir palestiniečiai turi labai pagrįstų teritorinių (ir ne tik teritorinių) lūkesčių, dėl kurių buvo deramasi dešimtmečius. Dabar gi matome, kad absoliuti dauguma tų lūkesčių yra tiesiog išmetami lauk, o vietoj jų yra pasiūlomi pakaitalai...
Galbūt nelabai gražu būtų lygintis su mūsų sveikatos apsaugos sistema, tačiau būtent toks palyginimas pirmiausiai šauna į galvą: kai sergantys žmonės, atėję į vaistinę, tikisi gauti būtent tų jiems padedančių vaistų, jiems mainais pasiūlomas pats prasčiausias generikas, kurio didžiąją dalį sudaro kreida... Ar žmogus gali priimti tokį pasiūlymą? Vargu...
Mes jau ne kartą girdėjome, kad žydai savo šalies viduje tariasi dėl galimybės „iškišti“ palestiniečiams visiškai negyvenamas dykumas, esančias Pietų Izraelyje. Tos teritorijos netinka nei žemės ūkiui, nei apskritai žmogiškam gyvenimui, nors netgi ten galima aptikti šiek tiek klajoklių...
Tačiau tos žemės yra beviltiškos, o pačios derlingiausios Izraelio užgrobtos žemės Vakarų Krante pagal minėtą „mintijimą“ lieka žydų valstybei. Palestiniečiai gautų tuščią dykumą, kurioje neįmanoma gyventi.
Tai, ką dabar matome, yra labai makabriškas planas, sunkiai įsivaizduojamas ar suvokiamas tarptautinės politikos kontekste. Įvairiuose teritoriniuose konfliktuose buvo pasiūlyta pačių įvairiausių sprendimų, bet aš sakyčiau, kad šis galėtų pretenduoti į Gineso rekordų knygą, kaip vienas makabriškiausių.
Šiuo „planu“ dabar sakoma: palestiniečiai, jūs sėdite ramiai, tyliai, mes po truputį jus maitiname, iškasam jums tunelius, kuriais jūs vieni su kitais galite susisiekti, lyg kurmiai ir tada bus taika... Bet tai yra mankurto arba vergo taika. Palestiniečiai niekada su tokia „taika“ nesutiks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą