Turkijoje norima užtvindyti miestą, senesnį už Mesopotamiją

Senovinis Hasankeyfas yra netoli Batmano miesto pietryčių Turkijoje. Jis iš abiejų pusių apsuptas Tigro upės, taigi atrodo kaip oazė.

Manoma, kad Hasankeyfas yra viena seniausių negyvenamų teritorijų Žemėje, jis datuojamas 12 tūkst. metų ir turi tūkstančius urvų, bažnyčių ir kapų.

Šis žmonijos istorijos brangakmenis greitai bus prarastas. Didžioji gyvenvietės dalis bus užtvindyta, kad būtų įgyvendintas labai prieštaringai vertinamas Ilisu užtvankos projektas, pranešė „The Guardian“.

Užtvankos ir hidroelektrinės statybos darbai buvo pradėti 2006 m., o Hasankeyfą nuo sunaikinimo skiria vos kelios savaitės, nepaisant gyventojų ir aplinkosaugos aktyvistų kovos dėl jo išgelbėjimo. Turkijos vyriausybė leido netoli šios teritorijos gyvenantiems žmonėms evakuotis iki spalio 8 d.

Bandymas užginčyti projektą Europos Žmogaus Teisių Teisme, remiantis tuo, kad jis sugadins šalies kultūros paveldą, buvo nesėkmingas.

Pirmą kartą projektas buvo sumanytas dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, užtvankos idėja ilgą laiką buvo ginčijama. Prognozuojama, kad ji gamins 4,2 tūkst. gigavatų elektros energijos per metus, tačiau už didelę kainą.

Vietos gyventojų pagalbos šauksmas

Statybos reiškia, kad bus užtvindytos 199 gyvenvietės regione. Taip pat dings ir Hasankeyfas – tūkstančiai senovinių žmonių sukurtų urvų ir šimtai istorinių ir religinių vietų. Bus perkelta beveik 80 tūkst. žmonių.

Kampanijos, surengtos prieš užtvankos statybas, dalyviai perspėjo apie didelę žalą gamtai. Jie sakė, kad nukentės biologinė įvairovė, o dėl užtvankos statybos daugeliui pažeidžiamų ir nykstančių rūšių gresia išnykimas.

Ridvanas Ayhanas, gimęs vienoje iš miesto olų, yra aktyvus iniciatyvos išsaugoti Hasankeyfą dalyvis. Ši iniciatyva įkurta 2006 m., tai vietos gyventojų kampanija užtvankos projektui stabdyti.

Eidamas kalnų pakraščiu, nukreiptu į miestą, R. Ayhanas pasiekė urvą, aiškiai pažymėtą išgraviruotu kryžiumi, nurodančiu senovės bažnyčią. „Tai ne tik mūsų, Hasankeyfo gyventojų, bet ir visos žmonijos istorija“, – pasakojo jis žurnalistams, rodydamas miestą.

Nežinoma, kuriais metais datuojama ši bažnyčia. Archeologai ištyrė tik 10 proc. senovinio miesto ploto.

„Mes paprašėme, kad ši teritorija taptų muziejumi po atviru dangumi, bet vyriausybė to neleis, – apgailestavo R. Ayhanas ir pridūrė: – Jei čia kasinėsite, atrasite senovės žmonių palaikus, skirtingų amžių kultūros čia sluoksniuojasi viena su kita.“

Po bažnyčia yra antkapis, po kuriuo – krūvos žmonių kaulų. „Vyriausybė negerbia mirusiųjų, jie yra barbarai“, – sakė R. Ayhanas.

Senesnis už Mesopotamiją, Bizantiją, Osmanų imperiją

Hasankeyfas per ilgą savo istoriją buvo daugelio skirtingų kultūrų dalis, įskaitant senovės Mesopotamiją, Bizantiją, Arabų imperijas ir Osmanų imperiją. Centrinės Floridos universiteto istorijos profesorius Hakanas Ozoglu teigė, kad gyvenvietė yra senesnė už visas šias civilizacijas.

„Keliuose senoviniuose tekstuose įvairiomis kalbomis, tokiomis kaip asirų, armėnų, kurdų, arabų, yra nuorodų į šį miestą“, – pasakojo H. Ozoglu.

Profesorius sakė, kad Hasankeyfas – tikrąja to žodžio prasme archeologų laboratorija, galinti pateikti daug atsakymų apie praeitį: „Tokius retus fizinius žmogaus praeities įrodymus reikia saugoti bet kokia kaina.“

Iš Hasankeyfo buvo išvežti saugoti tik aštuoni istoriniai paminklai, įskaitant bokštą, kuris laikomas seniausio universiteto pasaulyje liekana, pusę senų romėnų vartų į miestą ir moterų hamamą, datuojamą maždaug 1400 m. Objektai buvo perkelti 3 km atstumu ir dabar stovi didžiulėje lygumoje.

„Nėra prasmės atskirti šių istorinių kūrinių ir rodyti žmonėms ten“, – sakė vietinis gyventojas R. Ayhanas.

Pasibaigus vyriausybės nustatytam terminui, aplinkinių vietovių gyventojai atsisveikino su istorine vieta žinodami, kad tai paskutinė galimybė ją pamatyti.

Šioje vietoje dėl sunkaus prieinamumo lankosi nedaug turistų.

H. Ozoglu teigė, kad užtvankos nauda negali prilygti turizmo potencialui. Miestas sulauktų daugiau turistų, jei būtų įtrauktas į UNESCO saugomų vietų sąrašą.

„Nematau daugiau vietų Žemėje, kurios būtų nusipelniusios atsidurti UNESCO saugomų vietų sąraše labiau nei Hasankeyfas“, – teigė H. Ozoglu, kol R. Ayhanas purtė galvą – prašymas įtraukti miestą į šį sąrašą kartą jau buvo pateiktas, bet nesėkmingai.

„UNESCO mums atsakė, kad Kultūros ministerija turi kreiptis į ją. Mes rašėme ministerijai, bet jokio atsakymo nebuvo. Tai yra jų pareiga, bet jie šiuo aspektu visiškai neveiklūs“, – teigė R. Ayhanas. Turkijos Kultūros ir turizmo ministerija šiuo klausimu žiniasklaidos priemonei komentuoti atsisakė.

Taip pat buvo susisiekta su Energetikos ir gamtos išteklių ministerijos atstovu. „Kodėl norite kalbėti apie Hasankeyfą, kai turime tiek daug kitų projektų?“ – toks buvo vienintelis atsakas.

Žiaurus Turkijos valdžios institucijų susidorojimas su protestuotojais taip pat sutrukdė Hasankeyfo gyventojams kovoti prieš užtvankos projektą.

„Jei mes protestuojame, jie mus veža į kalėjimus. Čia nėra demokratijos. Jei būtų demokratija, galbūt mes galėtume ką nors padaryti“, – tvirtino R. Ayhanas. Jis sakė, kad 2012 m. už protestą buvo areštuotas.

Kompensuojamas naujas būstas – ne visiems

Vyriausybė pastatė „naują Hasankeyfą“ – 700 namų ūkių – 3 km atstumu nuo istorinio miesto, kad gyventojai galėtų ten persikelti iki spalio 8 d. Deja, 27 metų Eyupas Agalday teigė, kad jam su žmona nebuvo pasiūlyta nuosavo namo naujoje gyvenvietėje, nes vyriausybė susiaurino pretendentų, susituokusių po 2014 m., sąrašą. „Aš vėl turėsiu gyventi su savo tėvais, visa 10-ies narių šeima spausis viename name“, – pasakojo vyras.

E. Agalday sakė, kad maždaug penktadalis Hasankeyfo gyventojų jau persikėlė į naująją gyvenvietę, kasdien penkios–šešios šeimos palieka namus. Jas pasitinka žalias sunkvežimis.

38-erių Hediye Tapkan teigė nė neįsivaizduojanti, kur vyks jos šeima, įskaitant penkis mažus vaikus: „Mums patinka mūsų namai, mes čia kepame duoną, turime daug vynuogių ir figų, kurias kartais parduodame, o mūsų žemės yra derlingos.“

Gyventojai, laukdami, kol atsidarys užtvarai ir Hasankeyfą lėtai panardins kylanti upė, ir toliau skleis žinią apie šios vietovės istoriją. Netgi po to, kai spalio mėnesį ji dings visiems laikams.

„Jei to nedarysime, mūsų vaikai spjaudys ant mūsų kapų ir sakys, kad neišgelbėjome Hasankeyfo“, – kalbėjo R. Ayhanas.