Vakarai Libijos jau nebelaiko valstybe

Vakarai Libijos jau nebelaiko valstybe

Naftos atsargomis suinteresuoti pasaulio galingieji neramumų draskomoje šalyje jau elgiasi kaip namie.

Sulaikė svetimus dinarus

Nors Jungtinių Tautų biurokratai mėgsta ilgai postringauti apie demokratiją ir tautų apsisprendimo teisę, tik vienu Didžiosios Britanijos premjero rankos mostu galima paaiškinti, kas iš tiesų tvarkosi šioje planetoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) pasirašė potvarkį, kuriuo jo šalis vienašališkai užblokavo didelės ką tik išspausdintų Libijos nacionalinės valiutos - dinarų - banknotų partijos siuntimą į Tripolį.

Masinių neramumų, peraugusių į pilietinį karą, kamuojama Libija pastarosiomis dienomis paprašė patiekti grynųjų pinigų sumą, ekvivalentišką 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 3,75 mlrd. litų) sumai.

Tačiau britų Vyriausybė atsisakė išsiųsti svetimus pinigus, motyvuodama tuo, kad jie “gali būti panaudoti opozicijai slopinti”.

Tripolis ir Londonas yra sudarę specialų tarpvyriausybinį susitarimą, pagal kurį Didžiosios Britanijos teritorijoje spausdinami Libijos nacionalinės valiutos banknotai.

Jų kiekį nustato Libijos Vyriausybė. Kaip pažymi BBC, dabartinis žingsnis yra “beprecedentis, nes Londonas iš esmės atsisakė pripažinti valdžioje esančią Libijos Vyriausybę”.

Sekmadienį įvyko skubus Slaptosios tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo karalienė Elžbieta II. Jame buvo nuspręsta įšaldyti visus Jungtinės Karalystės teritorijoje esančius Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) šeimos aktyvus, įskaitant sąskaitas bankuose ir nekilnojamąjį turtą.

Be to, visiems M.Kadafio šeimos nariams atimtas ypatingas statusas, kuris jiems leido Didžiosios Britanijos teritorijoje naudotis diplomatine neliečiamybe.

Dygsta karo bazės

Tuo pat metu Viduržemio jūroje dislokuotą lėktuvnešį “USS Enterprise” JAV jau patraukė arčiau maištaujančios Libijos krantų ir su NATO bei kitomis sąjungininkėmis ėmė derėtis dėl galimų priemonių prieš iki šiol nepriklausomą Afrikos valstybę.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Sjuzan Rais (Susan Rice) kol kas labai atsargiai vertina karinės amerikiečių paramos Libijos opozicijai galimybes, tačiau pasauliui jau leido suprasti, kas pirmas turi teisę pulti prie Libijos naftos išteklių.

“Kol kas nėra aišku, kas taps lemtingais opozicijos veikėjais šioje šalyje. Mes laukiame, kol opozicija susivienys. Šiame kontekste per anksti kalbėti apie bet kokią karinę paramą”, - sakė S.Rais, tuo pademonstruodama, kam bus naudingas M.Kadafio mūšis su sukilusiomis šalies gentimis.

NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) savo ruožtu pareiškė, kad aljansas veiks išskirtinai tik pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri atmeta karinį įsikišimą sprendžiant Libijos vidaus reikalus.

Tačiau Jungtinių Tautų rezoliucija tėra tuščias popierius, nes britai, amerikiečiai ir prancūzai į Libiją jau išsiuntė šimtus karo ekspertų. Jie kurs savo karines bazes būtent Libijos rytuose, kur ir išgaunama nafta.

Libijos diplomatai jau praneša, kad užsienio valstybių karo bazės be jokių tarptautinių leidimų jau kuriamos šalia Bengazio ir Toburko miestų. Britų ir amerikiečių specialiosios pajėgos į naftos rajonus buvo įvestos dar vasario 23 ir 24 dienomis.

Ta pati JAV diplomatė S.Rais pripažino, kad tokių leidimų okupuoti svetimą kraštą ir nereikia. Pakanka vien to, kad pasauliui pasirodė, jog keistai besielgiantis pulkininkas M.Kadafis “kliedi” ir “negali valdyti šalies”.

Tiesa, revoliucijos vadui ir taikos metu būdingi kliedesiai Vakarams neužkliuvo nuo pat 1969-aisiais prasidėjusio M.Kadafio valdymo.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder