Remiantis Vokietijos centrinio banko duomenimis, tiesioginės Vokietijos investicijos Rusijoje pernai išaugo iki 2 mlrd. eurų.
„Tai yra vienas didžiausių rodiklių nuo pat Sovietų Sąjungos griūties“, - sakė Prekybos rūmų vadovas Matiasas Šepas (Matthias Schepp). Ankstesnis tiesioginių investicijų rekordas buvo pasiektas 2008 m. Tuomet Vokietija per metus Rusijoje investavo 3,6 mlrd. eurų.
Dvišaliai Vokietijos ir Rusijos santykiai oficialiai suprastėjo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o ES, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys įvedė sankcijas Rusijai.
Rusijos priklausomybė nuo žaliavų, ypač - naftos ir gamtinių dujų - eksporto taip pat sulėtino šalies ekonomiką. Priklausomybė nuo žaliavų eksporto kartu su įvestomis sankcijomis smarkiai susilpnino rublį euro atžvilgiu.
Mėgiamas Lietuvos „strateginės partnerės“ Vokietijos kanclerės A.Merkel posakis „nepainiokime verslo su politika“ įgavo realią finansinę išraišką - milijardus eurų į rusų rankas.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
- Neįmanoma suderinti nesuderinamų dalykų. Mes esame ne kartą kalbėję, jog pastebimas labai ryškus Vokietijos politikos dreifas Rusijos link. Vokiečiai į šias savo ydas įtraukinėja ir prancūzus, todėl iš esmės mes turime tokį stiprų slinkimą Rusijos link, kad net Didžioji Britanija atitrūko... Tos investicijos į Rusijos ekonomiką tėra papildomi šio strateginio poslinkio simptomai. Tai yra lygiai tokio pat lygio simptomas, kaip ir „Nord Stream 2“ vamzdis Baltijos jūros dugnu, kaip Angelos Merkel bandymai tuo pat metu kalbėti apie sankcijas ir kartu palaikyti Vladimiro Putino režimą.
Reikia suvokti, kad netgi ta garsioji A.Merkel migrantų politika yra dalis proceso, kuriuo daroma įtaka atitinkamoms Europos valstybėms Rusijai naudinga linkme. Būtų ypač naivu galvoti, jog Vokietijos kanclerė, privertusi bėgti lentynių per visą Europą mases nelegalių migrantų, nesuprato, ką ji daro su graikais, italais, Centrinės ir Rytų Europos šalimis, kurioms kliuvo visas šis chaoso tvanas ir milžiniškas krūvis.
Mes galime priminti savo skaitytojams tų laikų interviu, kai aš, važiuodamas per Vengriją, stebėjau visų šių nelegalių migrantų užlpūstas benzino kolonėles ir kalnus šiukšlių, nuklojusių viešąsias erdves. Taigi visa ši situacija jokiu būdu nebuvo atsitiktinumas. Mes turime suprasti, kad tikrasis hibridinis karas yra vykdomas įtakos politikų rankomis.
Taigi mes susiduriame su gana tipiška situacija, kai kelios stambios tarptautinės korporacijos, kurių biudžetai yra kur kas didesni nei kai kurių valstybių biudžetai, pradeda ne tik lemti tarptautinę politiką bet ir ją savarankiškai vykdyti. Tai daroma visiškai ignoruojant saugumo politikos problemą dėl milžiniško pelno ir galimybės toliau diktuoti sąlygas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą