Skonio reikalas: Ir su meile, ir su "cinkeliu"

V. V.

2014-08-23 12:01

Neslėpsiu, vakar norėjosi pelenais barstytis galvą vien todėl, kad iki šiol taip ir nebuvau užsukęs papietauti į Šiaurės rage jau senokai veikiančią kavinę "Meat Lovers Klaipėda".

Nedažnai uostamiestyje pavyksta rasti išskirtinių ne tik aplinka, bet ir maistu vietų. Vakar buvo nušauti abu kiškiai vienu metu.

"Saulės, meilės, gero maisto, energijos ir veiksmo! Teprasideda savaitgalis ant Kuršių marių kranto", - šitaip vakar viliojo ateiti pas juos papietauti savo "Facebook" puslapyje šio baro komanda.

Beje, kitomis dienomis būta ir dar smagesnių vilionių, pavyzdžiui: "Nevaidink, kad dirbi, atbėk papietauti."

Pirmas įspūdis tik užėjus į "Meat Lovers Klaipėda" - patekome į stotį. Prie įėjimo įrengtos kasos, būriuojasi kelto laukiančios bobulytės ir mamos su vaikais.

Pagrindinis dalykas - nesupainioti eilių, nes vietoje pietų gausi tik bilietą į keltą. Kitu atveju gal tai ir viliojanti alternatyva, bet tik ne tada, kai labiausiai norisi pietų.

Eilė prie baro (šitoks būdas užsisakyti pietus mane kažkodėl erzina) nebuvo didelė, bet stovėdamas dar spėjau akimis užgriebti žavesio šiai įstaigai suteikiančias smulkmenas - neįtikimose vietose pritvirtintas mėsos malimo mašinėles arba indą, skirtą mesti pinigams su iškalbingu užrašu "Kelionei į Marsą".

Būtų buvę parašyta "į Venerą", gal ir būčiau paaukojęs.

Interjero stilius - betoninis su stilingomis detalėmis iš IKEA. Tačiau jokių įmantrumų čia ir nereikia, nes tiesiai po nosimi atsiveriantis vaizdas į Kuršių marias jau ir taip daro šią vietą išskirtinę.

"Betrūksta, kad už lango būtų rengiami delfinų šou", - užsisvajojo mano pietų kolega.

Gerai, kad kaipmat buvo atneštas sklidinas ąsotis vandens su ledukais, citrinomis ir greipfrutais. Tokio atsigėrus kaip mat smegenys atvėsta.

Beje, vandens atnešta tiek daug, kad beveik galėjome sudalyvauti ir "ledinio vandens kibiro" akcijoje. Bet gerti norėjosi labiau nei bereikalingo dėmesio.

Aštri morkų sriuba su vištiena bei kiaulienos troškinys su avinžirniais - tokį komplektą vakar siūlė šio baro virėjai.

Nežinau, ar todėl, kad marių fone, ar todėl, kad virta iš morkų, sriuba atrodė ypač patraukliai. Ne tik atrodė, bet ir maloniai nuteikė gomurį. Aštrumo - tiek, kiek ir gali norėtis per pietus. Tiršta ir įdomi. Anksčiau tokios nesu ragavęs, bet norėčiau pakartoti. Šalia patiekta kiek paskrudintos baltos duonos.

Sotumo jausmas aplankė jau po pirmo patiekalo, bet su "cinkeliu" patiektas kiaulienos troškinys su avinžirniais toliau žadino apetitą. Įmantriai papuoštas šviežių cukinijų drožlėmis pats troškinys nenuvylė - skonis įdomus, ypač jautėsi pankolių sėklos. Avinžirniai pasirodė kiek kietoki, tačiau, suprantama, būtų kur kas blogiau, jei jie būtų pervirę.

Visas šis malonumas atsiėjo 15 litų. Nebuvo gaila nė vieno išleisto cento.