Eugenijus GENTVILAS, buvęs Klaipėdos meras, Seimo narys
Tai, kas vyksta Amerikoje, svarbu ir Klaipėdai, ir Varėnai, ir visai Lietuvai. Visada būdavau už respublikonus dėl jų požiūrio į situaciją Rytų Europoje, Lietuvoje, Rusijos grėsmes. Bet kai Donaldas Trampas laimėjo rinkimus, jis užsiėmė dideliu flirtu su Rusija. Paaiškėjo, kad Demokratų partija net labiau buvo atsargi Rusijos atžvilgiu.
Ilgus dešimtmečius Amerika buvo pasaulio lyderė ir kartu užtikrindavo globalią tvarką. D. Trampo šūkis "Pirmiausia Amerika" pataikaujant rinkėjams yra 1937 metų Amerikos fašistų organizacijos lozungas. Prasidėjo prekybos karai, traukimasis iš pasaulio susitarimo dėl klimato ir t. t. Ne tik D. Trampas, bet ir respublikonai, sekę paskui jį, man pasirodė esą nepatikimi partneriai. Todėl Džo Baidenas tapo man priimtinesnis.
D. Trampas dar likus iki rinkimų keturiems mėnesiams pasakė, kad jeigu jis pralaimės, vadinasi, rinkimai bus suklastoti. Jis kėlė juodžiausias Amerikos jėgas, kurios sausio 6 d. atakavo Kapitolijų. Už tai bet kuris prezidentas nusipelno apkaltos. D. Trampo rinkėjai yra tokie kaip Petro Gražulio, t. y. primityvieji.
Mums Dž. Baidenas ir demokratų pergalė naudingiau. Manau, kokie nors nesąmoningi, prorusiški veiksmai nepraeis. Be to, akivaizdu, kad respublikonai irgi pradėjo nusisukti nuo D. Trampo. Jis padarė tai, ką kažkada Lietuvoje Rolandas Paksas - pralošė, tai kurs savo partiją. Kai yra labai aiški dvipartinė sistema, žmonės natūraliai suskyla į dvi lygias dalis. O Lietuvoje, kur į parlamentą pateka 6 partijos, toks skilimas kaip Amerikoje negalėtų įvykti.
Rosita VAIČIULĖ, Klaipėdos universiteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė
Aš už politinę kultūrą. Tokie įvykiai rodo, kad labai daug kas priklauso nuo kiekvienos šalies vadovo. Išeinantis Amerikos prezidentas parodė labai negražų gestą, keliantį pavojų žmonėms, šalies įvaizdžiui. Iškyla saugumo tarptautiniu mastu klausimas. Gaila, kad taip atsitiko, netgi šiek tiek primena Rusijos variantą. Matyt, kažkas labai norėtų ilgus dešimtmečius besitęsiančios monarchijos, bet iš jos padaro anarchiją.
Pretendentas į kiekvienos šalies lyderius turi būti ir asmenybė, ir politikas, ir diplomatas, ir autoritetas. Prieš ketverius metus girdėjome D. Trampo kalbėseną, matėme, kiek diplomatijos jis turi. Jį vedė vidinės ambicijos, jis stokojo politinės kultūros. Dabar išrinktas prezidentas yra visiška jo priešingybė.
Kęstutis OGINSKAS, Šventosios turizmo asociacijos vadovas
Tų įvykių tikrai nedramatizavau. Paties Kapitolijaus šturmo tikrai nesureikšminu, man atrodo jis yra truputėlį pervertinamas. Vienas lyderis paskatino savo sekėjus pasiautėti. Panašiai kaip kokios nors futbolo komandos fanai "dubasina" kitos futbolo komandos fanus. Mes kalbame ne apie pačius žmones, ne apie visuomenę iš principo, o apie konkretų lyderį, turintį konkrečius sekėjus. Tai labiau juokinga negu rimta. Taip lengvai amerikietiškos svajonės tu nepaminsi. Žiūrėsim, kas bus dabar.
Viso to priežastys yra gilesnės. Mes matome tik paviršines putas, o kas verda to katilo dugne - ne. Nežinau, ar dabar bus geriau. Faktas, kad mes gyvename permainų laikais. Jos, padedant šiuolaikinėms technologijoms, bėga šiek tiek į priekį, mums tenka reaguoti atgaline data ir prisitaikyti - ir atskiriems žmonėms, ir visuomenei.
Jurgita CHOROMANSKYTĖ, klaipėdietė, Tauragės rajono mero politinė patarėja
Tai buvo mažiausia, ko galėjau tikėtis iš Amerikos. Turiu nemažai draugų, gyvenančių Amerikoje, tarp jų ir prisidėjusių prie vieno ar kito kandidato rinkimų organizavimo. Deja, mano bičiuliai toje šalyje yra pasidaliję į stovyklas. Tarp jų yra ir labai aršių D. Trampo gynėjų, ir Dž. Baideno šalininkų. 100 proc. mano simpatijų neturi nė vienas. Man kaip žmogui liūdna buvo stebėti, kad toje šalyje, tame demokratijos pavyzdyje, kilo tokie nemalonūs antidemokratiniai judėjimai, nepatiko buvusio prezidento vaikiškas sprendimas nedalyvauti inauguracijoje.
Išgyvenu dėl savo bičiulių. Mano draugai Misisipės ar Kanzaso valstijose rašo apie D. Trampą ir jie tikrai yra pasiruošę išeiti į gatves su ginklais. Tai savotiškas košmaras. Nė vienai šaliai nelinkėčiau pilietinio karo.
Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto profesorius
Ne tuo adresu pataikėte, aš šiuo klausimu nieko neišmanau. Tuos įvykius sekiau tik prabėgomis, esu gana pasyvus. Kadangi nieko ten negaliu pakeisti, nėra prasmės nei per daug išgyventi, nei sekti tuos įvykius. Nė mažiausios įtakos tiems dalykams negaliu padaryti. Tiek, kiek galima spręsti iš to, ką mes girdime įvairiais kanalais, ko gero, dabar požiūris į Europą bus kiek šiltesnis, santykiai glaudesni, galbūt ir Lietuvai bus geriau.
Rasa PANGONIENĖ, žurnalistė
Ramiai jaučiausi per visus rinkimus JAV. Mano favorito juose nebuvo. Ir nueinantysis, ir atėjusysis man nekėlė didelių emocijų, miego netrikdė. Kai per baisias riaušes JAV pamačiau griaunamus paminklus, smurto protrūkius gatvėse, kai aštuoniasdešimtmetė politikė Nancy Pelosi, JAV Atstovų rūmų pirmininkė, klupo ant kelių ir atsiprašinėjo tamsiaodžių gyventojų, man buvo daugiau negu nejauku. Inauguracijos nežiūrėjau. Manęs nedomino, kas ir kaip už rankučių susikabinę su poniomis ėjo, kokius paltukų, suknučių ir kaukių derinukus turėjo. Naujojo JAV prezidento kalba, pažadai - jie tik proginiai.
Valstybių negalima vadinti draugais ir draugėmis... Visada yra blokai, interesai, ir tik jie. Esame NATO nariai, mums tikrai dėl to saugiau, o visa kita - tas ar kitas Baltųjų rūmų šeimininkas - man įtakos neturi. Mano valstybė man yra svarbiausia.
Rašyti komentarą