Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ
Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos universiteto prorektorius infrastruktūrai ir plėtrai
Seniai turiu pasiruošęs kastuvus sniegui nukasti. Labai smagu, kad jo buvo minint Sausio 15-ąją. Ėjome pavieniui į Skulptūrų parką prie paminklo 1923 metų sukilimo dalyviams, gyvenimas tęsiasi. Gavom sniego, tegu tik jis ilgiau pasilaiko, tegu pašąla žemė ir sušąla visokie parazitai.
Pastebėjau, kad yra vairuotojų, kurie važiuoja nenusivalę mašinos. Teko matyti, kad važiuoja apsnigta mašina su visa "kupra", kuri paskui užkrenta ant priekinio lango, vairuotojas nieko nemato, gali sukelti avarinę situaciją.
Kai tik pasirodė pirmasis sniegas, kokių tik senių besmegenių neatsirado, tiesiog konkursus galima organizuoti. Gerai, kad žmonės nepamiršo, kaip juos lipdyti. Mano anūkai prie savo namų nulipdė gražų besmegenį, atsiuntė man nuotrauką, visi džiaugėmės. Kai jie buvo mažesni, padėdavau jiems. Šiemet dar nelipdžiau, nespėjau, bet mielai lipdyčiau, ir ne iš trijų dalių, o gal iš kokių penkių - pagal savo ūgį.
Kristina BUSLAJEVA, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė
Žinokite, ir senjorai lipdo senius besmegenius. Mūsų Valentina eina su anūkais to daryti, nes labai mėgsta. Geriausia tai daryti soduose, ten ir morkos, ir kibirai po ranka. Gaila, kad dabar negalima niekur išvažiuoti.
Esu sužavėta: vakar per mano 70 metų jubiliejų buvo sniego. Visą dieną sveikinimus priiminėjau. Nuotoliniu būdu šauniai atšventėme. Man netgi labiau patiko nei kiti jubiliejai, kai reikėdavo už stalų sėdėti su tais šampanais. O šiandien draugės gimtadienis, tai atgirgždėjome per sniegą nuo COVID'o pasislėpusios nors torto suvalgyti.
Rimantas JUŠKA, LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius
Kaip tik dabar esu išėjęs pasivaikščioti. Sniegas teikia džiaugsmo akims. Tie vaizdai: apsnigę medžiai, pusnys palei Danę, per kurias brendame su žmona, primena vaikystę. Pagaliau ir kailinius teko išsitraukti. Tauralaukyje, prie Klaipėdos ir Pajūrio gatvių susikirtimo, yra kalniukas, kurį aplipę vaikai su rogutėmis, visokiomis čiuožynėmis būna iki vėlyvo vakaro.
Taip gera pabūti gamtoje, kai šaltukas kimba į žandus, nosis ir ausis. Taip gražu. Pas mus Klaipėdoje tik minus 7-8 laipsniai, o dukra Vilniuje sako, kad ten minus 18 laipsnių, nedaug betrūksta, kad tvoros braškėtų.
Galime tik pasidžiaugti tokia žiema, nors kelininkams daugiau darbo. Gamta turi "persikrauti", žiemos ciklas jai pačiai labai svarbus. Sniego senį lipdžiau tikriausiai tada, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, dabar toks noras nebeužeina.
Jelena KROCHINA, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Ekonomikos ir vadybos katedros vedėja
Vakar ir užvakar mūsų studentai gynėsi diplominius darbus nuotoliniu būdu. Buvo sudėtinga ir jiems, ir mums. Užtat šiandien taip džiaugiuosi geru oru ir galimybe atsipalaiduoti. Grožis užmiestyje pasakiškas, širdis džiaugiasi. Labai malonu lauke, bet ilgai nepavaikščiosi. Ką tik grįžau ir dabar bandau sušilti.
Vaikai jau išaugo iš senių besmegenių lipdymo amžiaus. Šiuos darbus su jais darydavo vyras, aš tik pastovėdavau šalia. Esu iš tų žmonių, kurie nuolatos šąla. Mėgstu pasivaikščioti, pačiužinėti, bet lipdyti - ne. Su rogėmis nuo kalniuko leidausi gal prieš 7 metus. Vaikystėje labiausiai patiko slidės. Dabar jų neturiu, nes ir nereikia - žiema pas mus būna daugiausia savaitę.
Mane kasmet stebina, kad visas Vakarų pasaulis gyvena pagal Grigorijaus kalendorių, o gamta, ko gero, - pagal Julijaus. Dažniausiai šalti orai būna po Naujųjų metų, žiema ateina per Senuosius naujuosius metus, t. y. dvi savaites vėluoja. Klaipėdoje jos apskritai nebuvo jau dvejus metus.
Juozas BENETIS, buvęs ilgametis bendrovės "Klasco" technikos direktorius
Seniai bebuvo tokia žiema. Per karantiną, kurį mums reikia išlaukti, didžiulė pramoga išeiti į kiemą ir nusikasti sniegą. Tiesiog lauki žmogus, kada prisnigs, ir tu galėsi paimti tą šiūpelikę, kuri ant aukšto gulėjo dvejus metus nenaudojama, ir prasimankštinti. Vienas malonumas, džiaugsmas žiūrėti, kaip vaikučiai su rogutėmis ar slidėmis linksminasi, pats išeini pasivaikščioti į gryną orą. Tik yra viena didžiulė bėda - iki šiol niekas nesukūrė kaukių, kurios nerasotų per šaltį. Toliau į mišką išvažiuoti valdžia neleidžia, turi eiti su kauke, bet paeini šimtą ar du šimtus metrų, ir viskas - kaukė šlapia.
Savo kieme su žmona besmegenių nenusilipdėme. Ko gero, tai pirma žiema, kai pas mus nežiemoja anūkas, per karantiną sėdi su mama savo namuose. O kaimynų kiemuose, kur yra vaikų, pilna jų prilipdyta. Pats besmegenį lipdžiau gal prieš kokius 5 metus.
Virginija JURGILEVIČIENĖ, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos vadovė
Gyvenu pirmame aukšte, žiūrėdama pro langą matau, kaip ant gyvatvorės atskridę paukščiukai, nedideli žvirbliukai, nukrato sniegą nuo šakelių ir kažką kapsto. Galvoju, Viešpatie, mes šiltai sėdime, o vargšai paukščiukai alkani. Ir vis dėlto jie žino, kur ieškoti maisto.
Mūsų name gyvena vyresnio amžiaus žmonės, tad senių besmegenių kieme nemačiau. Pati juos lipdžiau tik tada, kai mano vaikai buvo nedideli, būdavo labai smagu. Jeigu dabar viena išeičiau ir lipdyčiau, nežinau, kaip atrodytų.
Bet jau pranešė, kad vėl bus atšilimas. Taip norėtųsi, kad tokia graži žiema būtų kuo ilgiau, tada galbūt epidemija atsitrauktų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą