Jaunimo gyvenimas uostamiestyje: mitai ir realybė skiriasi

2018 metais atliktas Jaunimo situacijos lyginamasis tyrimas atskleidė, jog dauguma jų, nuo 65 iki 90 proc, planuoja išvykti iš savo gimtojo miesto. Tokia tendencija, kad mokyklas baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti ir galiausiai pasilieka gyventi kituose miestuose, jaučiama ir Klaipėdoje. Iš uostamiesčio išvykęs jaunimas pasakojo, jog išvažiuoti buvo pakankamai sunku, tačiau Klaipėdoje jie nematė galimybių pasiekti savo tikslų arba darbo rinka nepasiūlė atitinkamo darbo, kuris tenkintų lūkesčius ir suteiktų reikiamos patirties.

Kalbant apie didmiesčių gyventojus mintyse iškart įsivaizduojame suaugusiuosius, šeimas kuriančius asmenis ar jau senjorus, tačiau dažnai yra pamirštama viena be galo svarbi miesto dalis - jaunimas. Ir tai nėra tik moksleiviai, jaunimo sąvoką apima asmenys nuo 14 iki 29 metų, o tokio amžiaus žmonės turi gyvenime priimti be galo atsakingus sprendimus. Ne tik nuspręsti, kokią pasirinkti profesiją, kaip pradėti savarankišką gyvenimą, susirasti pirmąjį darbą, bet ir kaip aktyviai integruotis į visuomenę.

Deja, didžioji dalis mokyklą baigusių jaunuolių išvažiuoja studijuoti į kitus Lietuvos miestus, tad natūraliai kyla klausimas, kodėl klaipėdos jaunimui, planuojančiam savo ateitį, uostamiestis yra nepatrauklus?

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" administratorės ir projektų koordinatorės Agnės Kovalenkaitės manymu, jauni žmonės Klaipėdą palieka ieškodami naujų gyvenimo potyrių ir vedami noro ateitį kurti didesniame mieste.

Tokią pat nuomonę išsakė ir Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Irma Vilutytė, jos manymu, tai, kad žmogus išsikrausto iš miesto, ne visada yra neigiamų priežasčių padarinys. Galbūt taip nutinka dėl noro išbandyti savarankišką gyvenimą toliau nuo tėvų ir studijuoti tokiose studijų programose, kurių Klaipėdos mieste tiesiog nėra.

Irma Vilutytė.

"Kartais žmonės tiesiog nori naujos pradžios, naujų iššūkių ir patirčių. Mes per dažnai klausiame, kodėl žmonės išvažiuoja ir per mažai galvojame, o kodėl kiti atsikrausto į Klaipėdą?", - svartė I. Vilutytė.

Jaunas ir perspektyvus klaipėdietis Edmundas Jurkaitis vos prieš 3 savaites išsikraustė gyventi į Vilnių. Jis tikino, jog uostamiestį be galo brangina ir myli, tačiau šviesesnę savo gyvenimo ateitį matė Lietuvos sostinėje.

"Bakalauro studijas baigiau Klaipėdos universitete ir norėjau toliau studijuoti magistro studijas. Vieną prašymą teikiau Klaipėdos universitetui, o kitą - Vilniaus universitetui. Finansuojamą vietą gavau Vilniaus universitete, o Klaipėdos - ne, tad, taupydamas lėšas, išsikrausčiau gyventi į Vilnių", - pasakojo E. Jurkaitis.

Edmundas Jurkaitis.

Jis sakė, jog viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės palieka Klaipėdą, yra įsitikinimas, jog čia aukštųjų mokyklų studijų kokybė - prasta.

"Studijuoti galima bet kur, tačiau reikia nepamiršti, jog veikia ir toks dalykas, kaip bibliotekos. Knygos ten - tokios pat, kaip ir geriausiuose pasaulio universitetuose, o prieigos prie mokslo sistemų taip pat yra", - sakė E. Jurkaitis.

Veiklų netrūksta

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas" vienija 26 jaunimo organizacijas, neformalias grupes ir su jaunimu dirbančias organizacijas uostamiestyje, tad, A. Kovalenkaitės manymu, Klaipėdos jaunimo užimtumas yra tikrai didelis. Pradedant nuo renginių, įvairiausių mokymų, forumų, festivalių iki pat "Jaunimo savaitės" ar projekto "Klaipėda- Europos jaunimo sostinė 2021" veiklų.

"Klaipėdos jaunimas dalyvaudamas renginiuose ar įvairiose veiklose turi galimybę sužinoti be galo daug naujų dalykų apie savanorystę, lyderystę, komandinį darbą, taip pat ir simuliacijų metu sužinoti daugiau apie jaunimo politiką, sprendimų, susijusių su jaunais žmonėmis, priėmimą miesto savivaldybėje", - pasakojo A. Kovalenkaitė.

Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės prezidento Mindaugo Rimgailos teigimu, jaunimo labai laukia įvairios organizacijos, kurios siūlo savanoriauti skirtingose sferose, plėsti savo pasaulėžiūrą, dalyvaujant įvairiuose renginiuose ir kelti kompetencijas prisidedant prie renginių organizavimo.

Mindaugas Rimgaila.

"Kaip ir visur kitur, taip ir su jaunimu, dalis jų yra "užsidegusių", norinčių veikti ir yra dalis pasyvių, kurie, tikriausiai, domisi kitokiais dalykais.

Klaipėdoje veikia gana daug jaunimo organizacijų, kurios specializuojasi jaunimui svarbiuose dalykuose.

Pavyzdžiui - mūsų organizacija atstovauja studentams, kovoja dėl geresnio mūsų studentų gyvenimo, rūpinasi jų laisvo laiko užimtumu", - sakė M. Rimgaila.

Jo nuomonei pritarė ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų atstovybės prezidentė Jolita Valaitytė. Jos manymu, Klaipėdos jaunimui yra siūloma pakankamai daug veiklų, užsiėmimų ir galimybių realizuoti save, tiek vasaros, tiek ir mokslo metų metu.

"Manau, kad dauguma organizacijų vis bando prajudinti jaunimą, organizuoja pakankamai daug krepšinio, tinklinio varžybų, vyksta įvairūs mokymai jaunimui aktualiomis temomis, tokiomis, kaip motyvacijos atradimas, streso valdymas, socialinių tinklų valdymas, marketingas. Stengiamės ir mes savo organizuojamais renginiais pritraukti ne tik savo aukštosios mokyklos studentus, bet ir visos Klaipėdos jaunimą", - sakė J. Valaitytė.

Teks grįžti prie plakatų?

Dvyliktokė Ana Barisovaitė prie jaunimo organizacijų prisijungė vos prieš mėnesį. Ji pasakojo, jog dalyvauti jaunimui skirtose veiklose norėjo jau seniai, tačiau dėl didžiulio informacijos srauto nežinojo, kur ir kaip reikia kreiptis. Galiausiai pasiryžusi pabandyti, Klaipėdos jaunimą pamatė visai kitomis akimis.

Ana Barisovaitė.

"Kol nebuvau prisijungusi prie jaunimo organizacijos, tuomet atrodė, kad niekas nieko nedaro ir tų veiklų tiesiog nėra. Tačiau dabar jau matau, kad Klaipėdoje jaunimui yra skiriama begalės renginių, mokymų ir forumų, skirtų išgirsti jaunimo nuomonę ir kylančias problemas", - mintimis dalijosi A. Barisovaitė.

Dėl didžiulio informacijos srauto dalis svarbios informacijos taip ir nepasiekia jaunimo.

Paklausta, kodėl informacija apie jaunimo organizacijas, veiklas ir įvairiausius mokymus nepasiekia jaunų žmonių, A. Kovalenkaitė sakė, jog yra didžiulis informacijos srautas, kuriame ir pasimeta naudinga ir be galo svarbi informacija jaunimui.

"Kai mes atvykstame į mokyklas, mokiniai sako, kad nori žygių, mokymų, laisvalaikio erdvių ir kai pasakome, jog jau dabar visi šie dalykai egzistuoja ir nuolat vyksta, tai mokiniai nustemba ir sako, jog mokykloje nebuvo pakabinta jokio plakato", - pasakojo A. Kovalenkaitė.

Kad informacija pasiektų visų grupių jaunimą, tenka prisitaikyti, o kartais organizatoriai priversti grįžti prie senovinių sprendimų - kabinti plakatus.

Nors Klaipėdos jaunimui yra siūloma daugybė įvariausių veiklų, renginių, mokymų, forumų ir laisvalaikio užsiėmimų, deja, daugelis jaunų žmonių apie tai nieko nėra girdėję.

Spragas, komunikuojant su jaunimu, pastebėjo ir Irma Vilutytė. Jos manymu, ne visas jaunimas yra vienodas, tad tikrai ne visi gali ateiti į diskusiją ir laisvai išsakyti savo nuomonę, todėl dažnai yra susiduriama su nemenku iššūkiu bandant prisikviesti nedrąsujį jaunimą.

"Klaipėdoje labai trūksta mokėjimo komunikuoti su jaunimo auditorijomis, kurioms pačioms prieiti ir pasidomėti yra nemenkas iššūkis. Taip pat yra ir nepasitenkinimo tuo, kad yra pritraukiamas tik tas pats jaunimas, kuris ateina į visus renginius. Čia labai trūksta atsižvelgimo į mažiau matomas jaunimo grupes", - mintimis dalijosi Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė.

Dar viena problema, su kuria susiduria jaunimo organizacijos - tai jaunų žmonių pasyvumas ir iniciatyvumo trūkumas. M. Rimgailos teigimu, jauni žmonės dažnai bijo arba nenori išeiti iš savo komforto zonos.

"Manyčiau, kad jaunimui dažnai trūksta noro. Kai bus daugiau noro, tada bus galima daryti daugiau gerų darbų sau ar aplinkiniams, susirasti bendraminčių, su kuriais galima sugeneruoti idėjų naujiems, įdomiems renginiams ar diskusijoms", - svarstė Mindaugas.

Nori centro

Siekdama, jog uostamiesčio jaunimas aktyviau įsitrauktų į jiems organizuojamas veiklas, mokymus ir konsultacijas Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas" dar liepos mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė poziciją, kurioje išsakė argumentus dėl inovatyvaus informavimo ir konsultavimo centro įsteigimo. Pasak jų, tinkamas jaunimo informavimas ir konsultavimas suteiktų ne tik patikimą informaciją jauniems žmonėms, padidintų jų pasirinkimo galimybes, bet ir skatintų savarankiškumą.

Asociacijos manymu, jauni žmonės nesugeba apdoroti gaunamo informacijos srauto, turi labai daug galimybių ir alternatyvų, kurių nežino. Tad jaunimo informavimo ir konsultavimo centras suteiktų asmenims kokybiškas paslaugas, tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, atsakytų į kylančius klausimus ir suteiktų profesionalias konsultacijas.

"Vilniaus ir Utenos informavimo ir konsultavimo pavyzdžiai rodo, kad tokie centrai tikrai padeda jaunimui gauti informaciją apie tai, kaip išsiimti verslo liudijimą, deklaruoti pajamas, gauti paskolą, planuoti savo biudžetą ir kokios yra užimtumo galimybės", - pasakojo A. Kovalenkaitė.

Siūloma, jog toks Informavimo ir konsultavimo centras Klaipėdoje galėtų įsikurti daugiafunkciame centre.