Vaidotas Dapkevičius, architektas
Dabartinė situacija, kai saugotini senamiesčio pastatai griūva, yra ženklas, kad peržengta riba, paveldosaugos reglamentavimas - per griežtas. Manau, kad senamiestyje veikiančių verslo subjektų veikla turėtų būti liberalizuojama, mažinant ir naikinant apribojimus ir mokesčius.
Tai nereiškia, kad paveldosauginėje teritorijoje galima daryti ką nori, tačiau, manau, kad miestas kartu su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija turėtų parengti bendrą planą, kaip sukoncentruoti į senamiesčio teritoriją konkrečias priemones, kurios pagelbėtų verslininkams, valdantiems turtą šioje teritorijoje.
Tai galėtų būti programa, pagal kurią būtų kompensuojami archeologiniai tyrimai, projektavimo darbai, kurie paveldo teritorijoje yra daug brangesni. Taip pat verta būtų parengti programą, kuri užtikrintų, kad projektai būtų įgyvendinti kokybiškai. Architektūriniams konkursams, ekspertinėms išvadoms skiriamos kompensacijos būtų reali parama verslui. Tokias programas koordinuoti galėtų Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra.
Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų daugiau dėmesio skirti infrastruktūrai senamiestyje gerinti. Verslininkams senamiestis nepatrauklus investuoti, nes jame dabar nėra žmonių srautų, automobilių stovėjimo vietų. Pradėti gal reikėtų nuo senamiesčio gatvių. Jų nėra tiek jau daug, kad nebūtų įmanoma visas sutvarkyti, kad jos būtų patogios neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais pravažiuoti.
Lyg ir yra Klaipėdos senamiesčio gaivinimo planas, kuriant infrastruktūrą su piliaviete, šv. Jono bažnyčia. Aiškiai identifikavus patrauklių objektų tinklą, formuotųsi didesnis žmonių srautas. O kai yra žmonių srautas - tada ir verslas noriai kuriasi.
Taigi, mano siūlymas būtų ieškoti kompleksinių sprendimų bendradarbiaujant miesto ir ministerijos institucijoms.
Kęstutis Demereckas, leidėjas, kultūros paveldo ekspertas
Pirmiausia iš Klaipėdos senamiesčio reikėtų išprašyti tuos, kurie jį griauna. Man norėtųsi žinoti, kodėl Klaipėdos senamiestyje yra duobės, apleisti pastatai, kam jie priklauso, kas už tai atsakingas. Jeigu aš turėčiau tiek pinigų, kad galėčiau įsigyti pastatą senamiestyje, tai padaryčiau iš jo saldainį. O jeigu tiek neturi - tai kam tada pirkti ir laikyti?
Apskritai Klaipėdoje, mano manymu, trūksta meilės miestui, kuris yra seniausias Lietuvoje, trūksta idėjų, kad vienintelis šalyje viduramžių miestas būtų vertas savo vardo. Pasigendu Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, pagalbos tiems, kas investuoja, kuria miestą.
Kai mes pradėjome verslą Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nebuvo nei pelno mokesčio, nei PVM. Todėl tuo metu susikūrė daug verslų. Mokesčių nėra laisvojoje ekonominėje zonoje, kodėl negalime padaryti senamiestį - teritorija be mokesčių? Labai gražus pavyzdys, kaip su Savivaldybės parama ir meile miestui atgimsta buvusio dujų fabriko pastatai. Tikiu, kad tokių pavyzdžių bus ir daugiau.
Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė
Senamiestis mūsų - mažytis, kiekvienas centimetras jame aukso vertės, tad apleisti pastatai ypač bado akis. Kiekvieną kartą praeinant pro sudegusį "Baltijos" kino teatrą mane apima svetima gėda.
Nesu įsigilinusi į teisines subtilybes, bet aš imčiausi pačių griežčiausių teisinių priemonių, tokių apleistų pastatų neliktų. Jau daugiau kaip dvidešimt metų šis vaiduoklis stovi. Na, uždengėme jį žaliu tinklu. Nuo ko uždengėme? Nuo savęs? O gal tik pridengėme savo neveiklumą?
Manau, kad Klaipėdos miesto savivaldybė jau seniai turėjo pradėti teisinį procesą, kad šis objektas būtų perduotas miestui, sutvarkytas ir įveiklintas, kaip kurhauzas Palangoje. Manau, kad dėl visų Klaipėdos senamiesčio apleistų pastatų turi būti kietas Savivaldybės žodis ir veiksmas.
Silva Pocytė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė
Su senais pastatais paveldosauginėje Klaipėdos senamiesčio teritorijoje tokia pat sudėtinga situacija kaip su senais medžiais. Vieno sprendimo nėra. Manau, kad pirmiausia reikėtų inventorizuoti esamą situaciją, nes kiekvieno objekto istorija vis kita ir priemonės turėtų būti taikomos skirtingos.
Man regis, kad dabar neatsižvelgiama į realią situaciją. Galbūt vienu atveju likusios vos kelios apgriuvusios sienos ir užuot reikalavus jas saugoti, verčiau būtų leisti savininkams iš naujo atkurti pastato tūrį, kitu atveju - gal iš tiesų yra ką saugoti, tačiau trūksta lėšų. Tada galima padėti verslininkams, mažinant mokesčių naštą ar suteikiant paramą.
O jeigu įstatymai trukdo imtis veiksmų, tai galima inicijuoti įstatymų pataisas. Per dešimtmečius, kiek stovi apleisti pastatai Klaipėdos senamiestyje, jau įstatymus buvo galima kelis kartus pakeisti.
Egidijus Mockus, "Vakarų medienos grupės" direktorius
Apleistų pastatų Klaipėdos senamiestyje problemą spręsčiau tik pasitelkdamas mokesčius. Padidinčiau mokesčius už pastato nepriežiūrą tiek, kad savininkui nevertėtų laikyti apleistą pastatą ar teritoriją. Jis būtų priverstas arba ieškoti lėšų tvarkytis, arba parduoti tam, kuris turi lėšų investuoti. Tokia padėtis, kokia yra dabar - nenormali.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą