Asta Šlepetienė, gydytoja
Manęs niekas dar nėra to klausęs. Sveiki medžiai tegu auga, bet jie turi būti prižiūrimi, genėjami, retinami. Jeigu medžiai būtų tik kertami ir neatsodinami, su tuo nesitikčiau. Man gaila medžių, nes jie valo orą, suteikia pavėsį, bet nenorėčiau, kad esant didesniam vėjui medis nulūžtų. Jeigu aš neleidžiu kirsti medžio, tada turiu prisiimti ir asmeninę atsakomybę, kai jis nugrius ir sužalos žmogų ar sugadins turtą.
Man nepatinka M. Mažvydo alėjos medžiai. Jeigu tokius sodiname, turime plauti šaligatvių plyteles. Kas keičia medžius, turi tai daryti atsakingai, parinkti tokius, kurie tinka mūsų klimatui. Gal ir lengviausia iškirsti visus, paskui susodinti vienodus naujus ir manyti, kad bus gražu. Jeigu mes norime susitvarkyti savo parką, turime klausti specialistų. Galbūt tikrai kažkada medžiai buvo sodinami chaotiškai, gal tikrai taip neturi būti. Juk žmonės, prižiūrintys parkų medžius, turi specialų išsilavinimą. Kiekvienas mes turime daryti savo darbą. Mes, visuomenininkai, negalime vadovautis vien tik savo emocijomis ar savo pačių sugalvotomis taisyklėmis.
Gintarius Petkus, anglų kalbos mokytojas
Jeigu galėčiau, pirmiausia įsigyčiau brangios technikos seniems medžiams persodinti. Ji iškelia šimtametį medį ir gražiai įsuka į naują vietą. Tikrai šalinčiau senus, labai ligotus, didelį pavojų keliančius medžius. Vis dėlto jie kelia pavojų ir nėra nekaltos blakstienos, išdygusios iš žemės. Niekada nekviesčiau dendrofloros tyrimus atlikti Miškų instituto specialistų. Visi jie turi miškinį požiūrį, jų vertinime nėra urbanizacinio požiūrio. Jeigu galėčiau, nedelsdamas sustabdyčiau Danės skvero darbus ir Skulptūrų parko ekocidą, nes numatoma iškirsti 526 medžius, iškviesčiau rimtą dendrologijos įmonę, kad iš naujo atliktų kai kuriuos tyrimus, nes medžių būklė parke yra visiškai neprasta. Neliesčiau čia medžių, nes kai juos išretini, jie tampa tarsi vienas karys lauke - neatlaiko vėtrų.
Mero vietoje skaidriau informuočiau visuomenę, išgirsčiau jos siūlymus medžių klausimu. Be to, tam tikroje įstaigoje atidaryčiau betonligės (tam tikras psichikos sutrikimas, baisus pandemijos masto virusas) skyrių ir suguldyčiau architektus, kurie nori uždengti žemę, kuri privalo kvėpuoti. Jeigu būčiau meras, samdyčiau etatinį arboristą. Būdamas miesto vadovas pasiskaityčiau botanikos vadovėlį ir sužinočiau, kad brandūs medžiai, tokie kaip Danės skvere, Vilties, S. Nėries gatvėse, pakelia apie toną vandens. Jeigu jų nepjaučiau, tada nereikėtų atkimšinėti kanalizacijų.
Algirdas Grublys, buvęs miesto Tarybos narys
Ir kaip geografas, ir kaip miestietis senus medžius išpjaučiau. Reikia suprasti, kad yra miško ir yra miesto medžiai. Parkuose medžiai gali sulaukti gilios senatvės, o tie, kurie auga prie gatvių, turi būti keičiami kas 15 metų, nes jie pradeda leisti šaknis, ardo grindinį, kanalizaciją. Per 15 metų užauga jų lapija ir antrame, trečiame namo aukšte gyvenantiems žmonėms užstoja saulę.
Man tos liepos prie CBK taip gaila - ilgaamžis medis, ir istorinis, ir paminklas. Bet jis yra tokioje judrioje gatvėje, ten smardina CBK, automobiliai. Skauda širdį, kai pro šalį važiuoju ir žiūriu į tą žūstantį seną medį. Jeigu jis būtų parke, kitas dalykas, o miesto erdvėje jis miršta.
Artūras Bogdanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius
Esu jaunas gargždiškis ir senas klaipėdietis. Kaip tik dabar tokį klausimą sprendžiu Gargžduose. Mes stengiamės sprendimą priimti bendruomeniškai. Esu kategoriškas tik tais atvejais, kai medžiai kelia pavojų. Parkas mieste - meno kūrinys, poilsio vieta, bet jis nėra miškas. Manau, medžius retinti būtina, bet ne maksimaliai. Esu linkęs pasitikėti ekspertų nuomone ir nepriimčiau sprendimo vienas pats. Manau, Skulptūrų parkas Klaipėdoje gali būti ir tamsus, nes kai vasarą karšta, ten tikras atokvėpis. Klaipėdos mieste yra parkų ir skverų, kuriuose medžius tikrai galima praretinti, tada į namų fasadus atsivertų visai kitas vaizdas.
Bronius Bikulčius, Jūrų kapitonų asociacijos narys
Kažkada svajojau tapti girininku. Maždaug prieš 25 metus prie Taikos pr. 135 namo pasodinau 15 medžių be jokio leidimo. Ne visi prigijo iš karto, kitus teko atsodinti, vieną jau paaugusią eglutę kažkas išsikasė. Jeigu mano medžiai bus iškirsti, vadinasi, trukdo, nieko nepadarysi. Senus medžius reikia kirsti, niekur nedingsi. Jeigu taip nusprendžia specialistai, taip ir turi būti. Juo labiau kad iškirsti medžiai yra atsodinami. Kaip gražiai atrodo šiuolaikiški medeliai Liepų g. Prisiminkime topolius, kurių pūkai lakstė, žmonėms alergijos prasidėdavo, gatvės buvo baltos kaip sniegu padengtos. Tai buvo nekokybiški medžiai iš sovietmečio, reikėjo juos kirsti.
Mindaugas Bačkus, violončelininkas, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas
Vienas dalykas - globali problema - naikinami medžiai ir miškai. Kitas dalykas seni medžiai, kurie žmonėms sukelia sentimentų, galbūt primena jaunystę, bet šiaip nėra labai vertingi. Nematau jokios problemos, jeigu jie išraunami ar nupjaunami, o į jų vietą atsodinami nauji, kurie po 20-30 metų ne mažiau džiugins Klaipėdos gyventojus. Šiais laikais juntamas labai didelis rūpinimasis ekologija, žmonės tai labai sureikšmina.
Žmonės prisiriša prie aikštės, prie gatvės ruožo, jie nori, kad jis būtų toks pat, kai jie buvo maži vaikai. Aš užaugau Vilniuje, ten buvo Sereikiškių parkas. Tada ten dar nestovėjo Valdovų rūmai, aš visada pro tą vietą eidavau į mokyklą. Kai pradėjo statyti Valdovų rūmus, išpjovė labai daug medžių, visą alėją, pro kurią eidavau į mokyklą. Man tada viskas atrodė baisiai. O dabar žmonės džiaugiasi paveldu, taip kad viskas yra labai sąlygiška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą