Kaip vertiname priklausomybės ligų centro kaimynystę?

Anatolijus KLEMENCOVAS, dailininkas

Ar ten tikrai gera vieta priklausomybių turintiems žmonėms? Gal jiems geriau būti pušų, žalių krūmų, paukščiukų čiulbėjimo apsuptyje. Negaliu suprasti, kodėl tokį centrą norima statyti būtent ten. Kiek man žinoma Europos, pavyzdžiui, Švedijos, praktika, šitie žmonės gydomi kažkur gamtos gabaliuke. Tai kur kas geresnė vieta nei koks nors urbanistinis kampas. Velnias žino, ar jis nuteiks žmones į gerąją pusę. Manyčiau, gamtoje būtų tikrai geresnis variantas.

Danguolė NETIKŠIENĖ, buvusi Savivaldybės darbuotoja

Pirmą kartą girdžiu apie tokius planus. Pati gyvenu netoli, Mokyklos gatvės rajone, Bangų g. man yra visai pašonėje. Jeigu tai bus priklausomybės ligų centras, tai bus ir darbuotojai, ir priežiūra, tie žmonės turės laikytis nustatytos tvarkos. Man tokia kaimynystė netrukdo, nesu homofobiška, nusistačiusi prieš tuos žmones - juk jiems kažkur reikia būti. Žinoma, Bangų g. yra miesto centras, bet jeigu tokia vieta parinkta, matyt, kitų nebuvo.

Kai dirbau Socialinio būsto skyriaus vedėja, mačiau, kad gyventojai ir tokių žmonių baidosi. Man tokie dalykai nesuprantami. Mes, būdami visuomenės dalimi, leidžiame sau kažkaip išskirti ir niekinti tokius žmones. Bet jiems reikalinga pagalba ir jie turi būti šalia mūsų, nes kitaip niekada nepasikeis.

Aleksandras SLATVICKIS, psichiatras

Tokio centro atsiradimas - didžiulis pliusas mūsų miestui, ir jokio pavojaus nėra. Ta vieta ir istoriškai yra susijusi su priklausomybių gydymu. 1960 metais, kai buvo atidarytas Klaipėdos psichoneurologijos dispanseris, kurio įkūrėjas buvo gydytojas psichiatras Ilja Rubinšteinas, pirmas skyrius jame buvo skirtas priklausomybėms gydyti.

Žmonių baiminimasis yra absoliučiai iš mitų srities. Devyniolika metų aš dirbau Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyr. gydytoju. Centras neturėjo atskiro pastato, jame dar buvo iš pradžių bendrabutis, o paskui gyvenamosios patalpos ir aplinkui buvo daug gyvenamųjų namų. Per tiek metų nė vieno atvejo nebuvo, kad kas nors būtų nutikę. Tai juk sveikatos priežiūros įstaiga, joje kriminogeniškumas yra nulinis.

Tas centras bus steigiamas viename iš psichiatrijos ligoninei priklausiusių rekonstruotų pastatų, kurį Sveikatos apsaugos ministerija atidavė Respublikiniam priklausomybės ligų centrui. Pagaliau turėsime modernų priklausomybės ligų centrą. Pagerės gydymo sąlygos, daugiau žmonių gaus kvalifikuotą, efektyvią pagalbą, kriminogeninė situacija mieste gerės. Žmonės vadovaujasi principu - tik ne mano kieme. Iš tikrųjų jokio pavojaus nėra. Aš ten nebedirbu jau šešiolika metų, jeigu būtų kas nors negerai, tikrai pasakyčiau, nes visiškai nesu suinteresuotas.

Nijolė KEPENIENĖ, rašytoja

Žinoma, kad kažkur tokie centrai turėtų būti. Žiūrėjau filmą apie jaunuolį, kuris gydytas tokioje ligoninėje grįžta namo per Kalėdas ir negali ištverti net tos vienos dienos, nors 77 dienas jau nevartoja. Čia jis žino, kur galima gauti narkotikų. Jam labai nesaugu, kaip ir jo šeimai. Aišku, kad žmonės bijo tokios kaimynystės. Aš irgi turbūt bijočiau. Pavyzdžiui, vaikus gali užkalbinti ir ko nors pasiūlyti. Man atrodo, kad tokia ligoninė turėtų būti truputį atokiau nuo centro, ten ir patiems ligoniams būtų saugiau.

Dainius ELERTAS, istorikas

Aplinkinių gyventojų nerimas suprantamas. Man teko kurį laiką jaunystėje padirbėti sanitaru ir susidurti su gana aštriomis priklausomybės formomis ir žmonėmis, sergančiais psichinėmis ligomis. Mačiau ir vienų, ir kitų elgesį.

Manyčiau, kad suplakti į vieną vietą tokius skirtingus dalykus, kaip psichinius ligonius ir turinčiuosius priklausomybę, nebūtų geras sprendimas ir pačių ligonių atžvilgiu. Nemanau, kad kartu socializuotis turėtų ir psichine liga sergantis, ir dar ne visai pasveikęs narkomanas ar alkoholikas.

Bangų gatvėje jau yra įstaiga žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų. Vieta ten gana rami. Man nesinorėtų, kad tie žmonės būtų dar labiau dirginami. Jiems reikalinga ramybė. Priklausomybių turintys žmonės lyg ir panašūs, bet iš tikrųjų labai skiriasi. Miesto centre įveikti priklausomybę jiems gerokai sunkiau, nes šalia daug pagundų. Suprantu, kad būtų patogu Bangų g. derinti šalia esančių psichiatrų paslaugas su toksikologų, bet siūlyčiau joje plėtoti su psichikos sutrikimais susijusius dalykus.

Giruliuose yra apleistas pastatas, kuriame buvo gydomi vaikai, sergantys tuberkulioze. Jis gana izoliuotas, graži aplinka. Jeigu specialistai mano, kad ta vieta turi būti centre, tai turime ir kitų vietų. Šalia turgaus yra Psichikos sveikatos centras. Jo teritoriją nesunku izoliuoti. Ji būtų patogi norint išlaikyti tam tikrą anonimiškumą. Bet, matyt, šitas centras nenori kurtis Bangų g. 6. Trečia vieta Klaipėdoje, susijusi su psichinėmis ligomis sergančiaisiais, yra Puodžių gatvėje, šalia Vydūno skvero. Gal reikėtų tas vietas kur nors koncentruoti.

Toma LIUTIKĖ, komunikacijos specialistė, dirbanti Klaipėdoje

Man atrodo, kad žmonės, sergantys priklausomybės ar psichinėmis ligomis, neturėtų sudaryti didžiulio diskomforto kitiems. Jiems reikia padėti, tada bus geriau ir visuomenei. Nemanau, kad juos reikėtų įkurdinti kažkur už miesto ar pan. Žinoma, jeigu yra kur nors miške pastatas, kuris laukia gyventojų, kodėl jo nepanaudojus. Jeigu prie mano namo statytų tokį pastatą, nežinau, ar labai pergyvenčiau. Vis tiek tikėčiau, kad kažkokia tvarka bus, kad žmonės, atvažiavę gydytis, bus šiek tiek izoliuoti. Aš to nesureikšminčiau, nebent prasidėtų kokie nors negeri dalykai.

Redakcijos ir asmeninio albumo nuotr.