Klaipėdiečio paveikslus graibsto švedai
Klaipėdiečio paveikslus graibsto švedai

Klaipėdietis dailininkas Rodionas Petrovas vasario viduryje Švedijoje, Malmės galerijoje "Leger", pristatė personalinę naujausių kūrinių parodą "Walkman" ("Vaikščiojantis žmogus").

Karantino metu, kai tokie dideli veiklos ir judėjimo apribojimai, gyva personalinė paroda kitoje šalyje tampa dideliu įvykiu. Pasidalinkite savo įspūdžiais iš Švedijos. Ten vyksta gyvi parodų atidarymai?

Tik atvykusius į Švediją muitininkai mus pasitiko be kaukių. Mieste taip pat kaukių niekas nedėvi. Tad po 2-3 valandų ir mes leidome sau apie jas pamiršti.

Valstybinės įstaigos Švedijoje yra uždarytos, muziejuose niekas nevyksta. O privačios įstaigos, taip pat ir meno galerijos, kurios nori, dirba įprastai. Valstybė privačiam sektoriui ne tik paliko galimybę dirbti, bet ir skyrė paramą.

Parodos atidarymas vyko gyvai, atėjo nemažai žmonių. Šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, nes žmonės šiek tiek baiminasi susibūrimų, tačiau vis tiek lankosi parodų pristatymuose.

Gal galite palyginti menininkų situaciją šiuo sudėtingu periodu Lietuvoje ir Švedijoje?

Pas mus yra Lietuvos kultūros taryba, kuri skyrė menininkams finansinę paramą projektams, stipendijas. Daug kas jas gavo. Tai labai gerai, tačiau man neteko girdėti, kad būtų atkreiptas dėmesys į meno galerijas. Lietuvoje jų nėra jau tiek daug, gal 20.

Švedijoje tokios institucijos kaip Kultūros taryba nėra, tačiau yra kitokių gerų dalykų.


Rodiono Petrovo kūriniai iš ciklo "Sąmyšis" šiuo metu eksponuojami Švedijoje, Malmės mieste. Asmeninio albumo nuotr.


Pavyzdžiui, savivaldybės, jeigu turi tuščių patalpų, kuriose gali būti eksponuojami meno kūriniai, skiria papildomai lėšų tam, kad įsigytų iš galerijų Švedijos menininkų kūrinių. Tokiu būdu palaikomos ir galerijos, ir menininkai, ir tuščios patalpos užpildomos meno kūriniais.

Manau, kad Lietuvos valstybė galėtų padaryti ką nors panašaus ir sukaupti vertingą nacionalinę meno kūrinių kolekciją.

Papasakokite daugiau apie savo parodą. Ką joje eksponuojate?

Tai hiperrealistinių tapybos darbų paroda. Joje iš viso 15 kūrinių, sukurtų per pastaruosius 3 metus, tarp jų - 7 paveikslai iš naujausio ciklo "Sąmyšis", sukurti šiais ir praėjusiais metais.

Švedijoje jūsų kūryba eksponuojama ne pirmą kartą?

Su galerija "Leger" dirbu jau aštuonerius metus. Kas dvejus metus pristatau personalinę parodą. Šįsyk buvo trečioji.

Malmėje esate jau žinomas dailininkas?

Taip, dauguma žmonių, kurie atėjo į parodos pristatymą, jau buvo girdėję, matę mano kūrybą ar įsigiję mano darbų. Sulaukiau daug gražių atsiliepimų.

Švedijoje, ir apskritai Skandinavijoje, žmonės yra labai malonūs, nuoširdžiai domisi ir noriai bendrauja apie meno turinį.

Gal jau pardavėte kažkiek parodos kūrinių?

Taip, kelis darbus nupirko jau per parodos atidarymą.

Mane nustebino, kad žmonės net per pandemiją turi pinigų pirkti meną ir noro tokiu būdu paremti galeriją ir menininką.

Kur paroda keliaus, kai pasibaigs "Leger" galerijoje?

Gavau kvietimą surengti parodą galerijoje Stokholme, kovo mėnesį dar dalyvausiu grupinėje parodoje Belgijoje. Taip pat planuoju šiais metais parodą Lietuvoje.

Praėjusiais metais buvo atšauktų parodų, tad tikiuosi, kad šie metai bus darbingi ir bus daugiau galimybių pristatyti savo kūrybą užsienyje.

Ką šiuo metu kuriate?

Šiuo metu esu sutelkęs dėmesį į ciklą "Sąmyšis", kurį pradėjau praėjusiais metais. Koliažo būdu iš nuotraukų tapau skirtingų miestų fragmentus, architektūrines detales. Susimaišę jie sukuria naują, realybėje neegzistuojančią vietą.

Aš šiuos kūrinius interpretuoju kaip prisiminimų kaleidoskopą.

Ar teisingai suprantu, kad tapote iš nuotraukų, kurias užfiksavote keliaudamas? Transformuojate jas į tapybą?

Taip. Tapyti iš atminties taip pat įmanoma, bet tai nėra mano technika.

Kokios jūsų mėgstamiausios aplankytos vietos?

Gilius įspūdžius man paliko didžiausi Europos miestai: Londonas, Paryžius, Antverpenas, Drezdenas yra tie miestai, į kuriuos norėčiau dar sugrįžti, tačiau kol dar yra daug neaplankytų vietų - tai norisi pirmiausia jas išvysti.

Kas yra jūsų atspirties taškas, kai kuriate naujus miestus tapybos kūriniuose. Kokiais kriterijais vadovaujatės į vieną koliažą jungdamas skirtingus fragmentus?

Fragmentus pasirenku pagal nuotaiką. Schemos neturiu. Manau, kad, naudojant schemą, viskas gali greitai supanašėti, lyg surinkinėjant tą patį konstruktorių. O man svarbus ir, ko gero, pats įdomiausias dalykas kūryboje yra nenuspėjamumo momentas. Kai tapai ir nežinai, kaip atrodys galutinis rezultatas.

Ar man pasirodė, kad jūsų paveiksluose nėra žmonių ir jokios kitos gyvybės?

Būna, kad atsiranda žmonės, tačiau dažniausiai gyvų būtybių tuose miestuose nėra.

Tai kuria apokaliptinę atmosferą.

Galbūt, bet tai yra jau žiūrovo interpretacija. Tai gali būti apokaliptinis vaizdas, bet gali būti ir ryto vaizdas, nes kiekvieną rytą miestas būna tuščias.

Aš nenorėčiau, kad žiūrovai galvotų, jog matau apokaliptinius vaizdus, tačiau norėčiau, kad šie paveikslai skatintų susimąstyti apie tą, ką mes kiekvienas darome, kad apokalipsė Žemės neištiktų.

Sidebar placeholder