Klaipėdietę pakerėjo Balio sala: "Tai tarsi svajonių sapnas" (1)

Ji su "Savaitės ekspresu" sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios salos aplankytas vietas, maistą, išskirtinę aurą skleidžiančias šventyklas, kerinčius ir užburiančius krioklius bei pamokančius nuotykius beždžionių miške.

Ritualai prie šventyklų

"Kelionę į Balį pasirinkau neatsitiktinai. Būtent išskirtinių potyrių tuo metu man ir reikėjo. Greitai radau draugų, su kuriais ir leidomės į šią magišką ir, kaip vėliau paaiškėjo, užburiančią kelionę", - pasakojimą pradėjo vietoje nenustygstanti sportiškoji klaipėdietė E. Vaupšaitė. Ji Klaipėdos sporto bendruomenei yra puikiai pažįstamas veidas - nuolat įvairiose meistrų plaukimo varžybose skina medalius, be to, yra Klaipėdos sporto klubo "Impuls" vadovė.

Viešbutis Ubude su baseinu, nuo kurio atsiveria pasakiškas vaizdas į džiungles. "Palmės, kerintis dangaus grožis ir užburianti atmosfera... Gulint ant baseino krašto ir stebint vaizdą tarsi iš atviruko, širdis džiūgavo iš laimės. Mintyse sukosi tokios mintys: tai - rojus žemėje", - sakė E. Vaupšaitė.

E. Vaupšaitę Indonezija pakerėjo tik lėktuvu nusileidus Denpasaro oro uoste.

"Mus pasitiko oro uosto atmosfera, kuri visiškai neprilygsta oro uostams. Sienos nukabintos Balio tipo tapytais paveikslais su nuostabiomis Balio moterimis, o visas oro uostas kvepėjo skaniais, magija dvelkiančiais smilkalų kvapais, - vaizdžiai smagius atsiminimus pasakojo E. Vaupšaitė.

"Maistui išrankūs nesame, todėl valgydavome vietinėse užeigose. Jeigu užeiga atrodydavo padoriai, tvarkingai ir joje būdavo žmonių, ją ir rinkdavomės. Vietinės kavinukės pažymėtos WARUNG ženkliuku. Kainos ir kokybės santykis garantuotas", sakė E. Vaupšaitė.

"Perėję pasų patikrą, žengėme į tikrąjį Balio orą - karštą ir drėgną. Draugiškas ir paslaugus vairuotojas jau laukė mūsų šalia oro uosto, taip palengva leidomės į pirmąją vietą - Ubudą. Čia tvyro dvejopi jausmai - vieniems Ubude patinka, kitiems ne. Taip atsitiko ir mūsų draugų kompanijoje. Tačiau Ubudą reikia pajausti, prisijaukinti, pamilti. Būtent tą aš ir padariau. Šis regionas labai dvasiškas, ramus ir dvelkiantis magija. Smilkalų kvapai lydėjo visur", - tęsė pasakojimą pokalbininkė.

Keliauti mėgstančiai, ne tik Europos, bet ir daugybę kitų žemynų egzotinių šalių aplankiusiai E. Vaupšaitei į akis krito Balio salos šventyklos.

Tanah Lot šventykla.

"Gyventojų namuose, viešbučių ar kitų įstaigų kiemuose įrengtos nedidelės šventyklos, kuriose rytą ir vakarą atliekami ritualai. Iš palmių lapų daromi kvadratiniai krepšeliai, į juos įberiami ryžiai - taip dėkojama už maistą. Krepšeliai išdėliojami visur: ant kelio, ant slenksčių, ant šventyklų. Į krepšelius dedama viskas, už ką norima padėkoti, gali būti gėlės, sausainiai, saldainiai... Teko matyti ir įdėtų cigarečių, kiaušinių, negailima smilkalų. Kažkurį vakarą labai skubėjau ir netyčia užlipau ant smilkalų pridėto krepšelio, stipriai nusideginau koją. Tada pagalvojau, kad galbūt tai ir yra Balio magija. Ir galbūt tai ženklas, kad reikia nustoti visur skubėti ir pasiduoti šiai kerinčiai magijai", - susižavėjusi prisiminimais dalijosi E. Vaupšaitė.

Įerzinta beždžionė kando į ranką

Kruopščiai kelionę planavusi klaipėdietė apsistojo viešbutyje su baseinu, nuo kurio atsiveria pasakiškas vaizdas į džiungles.

"Palmės, kerintis dangaus grožis ir užburianti atmosfera... Gulint ant baseino krašto ir stebint vaizdą tarsi iš atviruko, širdis džiūgavo iš laimės. Mintyse sukosi tokios mintys: tai - rojus žemėje", - sakė E. Vaupšaitė.

Ji niekada nepamirš ir pasivaikščiojimo po beždžionių mišką.

Pasivaikščiojimas po beždžionių mišką ir čia užfiksuotos akimirkos.

"Kadangi jis nuo mūsų viešbučio buvo netoli, leidomės į jį pėstute. Einant prie vietinių parduotuvių, mus apstojo beždžionės, supratome, kad miškas jau netoli. Mano draugė parodė beždžionei riešutą, šiek tiek erzino ir iškart jo nedavė.

Beždžionė susierzino ir netrukus atsidūrėme šalia esančiame medicinos punkte, nes beždžionė smarkiai įkando į draugės ranką. Buvo lyg ir baugu, tačiau kartu ir juokinga...

Tai gera pamoka ateičiai, kad nereikia erzinti beždžionių ir geriausia jų nemaitinti, o jei maitini - bent neerzinti. Su sutvarstyta ranka pasiekėme mišką, o ten beždžionių - šimtai. Ramiai žvalgėmės, turėjome gerą pamoką, tai tiesiog laukėme, kada mes joms būsime įdomūs, ir pridarėme daug puikių nuotraukų", - rodydama nuotraukų albumą pasakojimą tęsė E. Vaupšaitė.

Visgi ji kitiems keliauninkams pataria su beždžionėmis būti atsargiems ir saugoti savo daiktus.

"Šie gyvūnai mėgsta pasiskolinti akinius, vandenį ar atitraukti kuprinių užtrauktukus. Jei fotografuodamas būsi neatsargus, gali netekti ir mobiliojo telefono ar fotoaparato", - patarimus dalijo klaipėdietė.

Aplankė ryžių terasas

Šiame regione klaipėdietė su draugais aplankė dar vieną Balio vizitinę kortelę - ryžių terasas.

"Tokių žalių spalvų vienoje vietoje mano akys dar nebuvo mačiusios. Tamsiai žalios palmės kalnų viršuje ir šviesiai žalios ryžių ūglių terasos šlaituose - tikra palaima akims", - sakė ji.

Taip atrodo pirminė Luwak kava.

Balio salos maisto kainos, E. Vaupšaitės teigimu, lietuviams yra prieinamos, o pasirinkimo įvairovė - milžiniška.

"Maistui nesame išrankūs, todėl valgydavome vietinėse užeigose. Jeigu užeiga atrodydavo padoriai, tvarkingai ir joje būdavo žmonių, ją ir rinkdavomės. Vietinės kavinukės pažymėtos WARUNG ženkliuku. Kainos ir kokybės santykis garantuotas. Kūną lepinome masažais, kurių Balyje labai daug. O pasirinkimas - didžiulis", - pasakojimą tęsė ji.

Ubudo regione klaipėdiečiai buvo keturias dienas, pirmas dvi dienas lijo maždaug apie dvi valandas.

"Tai buvo vienintelis lietus, kurį pajutome Balyje. Daugiau lietaus nesulaukėme. Tai tarsi šviesus ir saulėtas rojaus kampelis", - pabrėžė ji.

Goa Gajah šventyklos teritorija, Balio gamta.

"Atėjo laikas aplankyti šventyklas, Balyje jų labai daug ir viena už kitą gražesnės. Aplankėme keletą šventyklų važiuodami į kitas lankytinas vietas, tačiau labiausiai įspūdį paliko Tirta Empul, Tanah Lot ir Goa Gajah šventyklos. Paprašėme vietinio gido pagalbos, sumetėme po kelis eurus ir likome patenkinti - išgirdome gerų istorijų apie jų vietines tradicijas, ritualus ir dievus. Mes gamtos vaizdų ir potyrių žmonės, tai neilgai trukus atsidūrėme prie krioklių, kurių vaizdai kerintys ir užburiantys. Pakeliui aplankėme Luwak kavos plantacijas. Esant Balyje privaloma paragauti brangiausios pasaulyje kavos", - teigė klaipėdietė.

Kitame "Savaitės ekspreso" numeryje išspausdinsime antrąją įspūdžių iš Balio salos dalį, kurioje E. Vaupšaitė pasidalins prisiminimais iš Candi Dasa miestelio, papasakos apie paviršinio nardymo malonumus, aplankytą šventyklą po vandeniu, vietinę palmių degtinę - araką ir kokiais būdais pavyko jos įsigyti.