Parodos atidarymo renginį praeitą savaitgalį kurorte palydėjo gyvosios archeologijos dienos, archeologiniai kasinėjimai ir įdomios mokslininkų paskaitos, atskleidusios naujausius archeologų atradimus.
Didžiausio Nidos svečių ir gyventojų dėmesio sulaukė ant marių kranto, Parnidžio pažintiniame take, įkurta akmens amžiaus stovyklavietė. Kailiais ir odomis apsirengę eksperimentinės archeologijos klubo "Pajauta" nariai įtaigiai atkūrė akmens amžiaus pajūrio medžiotojų ir žvejų gyvenimą. Buvo lipdomi puodai, skaldomas titnagas, apdirbamas gintaras ir kaulas, ant laužo čirškinamas triušis, šonkauliukai, verdama žuvis ir putpelių kiaušiniai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kieme įkurtoje archeologinių tyrimų laboratorijoje mokslininkai atvėrė savo darbo virtuvę. Pro mikroskopą buvo galima apžiūrėti akmens amžių menančias, degusias, tačiau savo tapatybę išsaugojusias sėklas, grūdus.
"Akmens amžiuje pajūrio žmonės augino ir valgė daugiausia kviečius ir kitas grūdines kultūras. Rinkdavo įvairias uogas, riešutus, taip pat ir vandens riešutus, kurie iki šių dienų mūsų regione neišliko", - pasakojo Gamtos tyrimų centro atstovė Dalia Kisielienė.
Lukas Gaižauskas iš Lietuvos istorijos instituto papasakojo, kaip senovės žmones galima suskirstyti pagal jų gamintus puodus. Tomas Rimkus iš Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto išaiškino, ką buvo galima nudirbti su iš titnago pagamintu gremžtuku, rėžtuku, grąžteliu ar antgaliu.
Pajūrio gyventojai akmens amžiuje maitinosi daugiausia Kuršių mariose sugautomis gėlavandenėmis žuvimis.
Vilniaus universiteto atstovė Giedrė Piličiauskienė pasidalijo naujausiais duomenimis iš pajūryje rastų akmens amžiaus žuvų ir gyvūnų kaulų tyrimų. Jų metu buvo nustatyta, kad 3 tūkst. m. pr. Kr. mūsų pajūryje gyvenę žmonės maistui medžiodavo daugiausia ruonius ir šernus, taip pat briedžius, bebrus. Nustatyta, kad ruonių mūsų pakrantėse gyveno net keturios rūšys ir labiausiai paplitę buvo grenlandiniai ruoniai, kurių dabar Baltijos jūroje iš viso nėra. Ruoniai buvo medžiojami tinklais ir žeberklais. Jų mėsa buvo suvalgoma, kaulai panaudojami įrankiams gaminti, sausgyslės - siūlams, kailiai - drabužiams ir būstui apšildyti, iš dantų, ilčių buvo gaminami amuletai, ritualinėms apeigoms buvo naudojamos ruonių kaukolės.
Rekonstruoti pamario kultūros puodai visoje Lietuvoje išsiskiria savo dydžiu.
Ištyrę 20 tūkst. žuvų mokslininkai nustatė 15 žuvų rūšių. 99 proc. žuvų buvo gėlavandenės, taigi žvejojama buvo daugiausia Kuršių mariose. Labiausiai paplitusios žuvys buvo starkiai, lydekos, karšiai, karpinės žuvys, iš jūrinių žuvų - menkės, otai. "Maistui buvo naudojamos 40-50 cm ir mažesnės žuvys", - paneigė mitą, kad praeityje žuvys buvo didesnės nei dabar G. Piličiauskienė.
Viena iš išskirtinių pajūrio gyventojų veiklų buvo gintaro apdirbimas.
Su ekspozicija "Pajūrio akmens amžius" į Nidą atkeliavo vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, kurie čia, pajūryje, ir buvo atrasti ir dar niekada nebuvo rodomi visuomenei.
Parodoje galima apžiūrėti ūkinės veiklos įrankius, su tikėjimais ir estetiniais protėvių poreikiais susijusius amuletus iš žvėrių dantų, pačius seniausius Lietuvoje dailės siužetus ant puodų sienelių, mažosios antropomorfinės ir zoomorfinės dailės plastikos dirbinius, sukurtus iš kaulo, rago, gintaro.
Parodoje eksponuojami ir archeologės dr. Rimutės Rimantienės, šiemet švęsiančios 100-to metų jubiliejų, radiniai, rasti 1966-1990 metais tyrinėjant pajūrio akmens amžiaus gyvenvietes. Vienas iš jų - vadinamoji Briedžių Briedė - įstabioji apeiginė lazda su išpjaustyta briedžio galva. Parodoje pristatoma jos kopija, kurią atkūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas.
Nidoje paroda veiks iki liepos 28 dienos. O liepos 31 d., kartu su išskirtine edukacine programa, paroda bus atidaryta Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje.
Geležies nebuvo, ją atstojo aštri titnago uoliena, iš kurios skeveldrų buvo gaminami peiliai, gremžtukai ir kiti įrankiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą