Nuo degtinės priklausomas A. Marinesko geriau žinomas kaip "Wilhelm Gustloff", kuriuo plaukė ir šimtai Klaipėdos krašto gyventojų, skandintojas.
Ši tragedija, 1945 m. sausio 30 d., pražudžiusi net 9343 gyvybes, laikoma didžiausia keleivinio laivo katastrofa istorijoje.
Už šį "žygdarbį" 1990 m. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas A. Marinesko, kurį iškart po karo už girtuoklystes vadai išmetė iš karinio jūrų laivyno, suteikė Sovietų Sąjungos didvyrio vardą.
Lemtingas reisas
1922 m. pastatytas keleivinis laivas "General von Steuben" iki 1944-ųjų buvo naudojamas, kaip aukštųjų vadų viešbutis. Vėliau paverstas karo ligonine.
Skirtingai nei "Wilhelm Gustloff", jis tarp Dancigo įlankos ir šiaurės Vokietijos uostų, daugiausiai Swinem
ündės (dab. Svinouščė) kursavo reguliariai.
Nuo 1944 m. gruodžio laivas jau buvo atlikęs 18 reisų, kuriais iš Rytų Prūsijos buvo evakuoti 26 445 sužeistieji ir 6 694 pabėgėliai.
Laivą ne kartą puolė sovietų lėktuvai, tačiau denyje sumontuota priešlėktuvinė ginkluotė leido išvengti didelių pažeidimų.
Į paskutinį reisą "General von Steuben" iš Piliavos uosto išplaukė 1945 m. vasario 9-osios vakare.
Laive buvo 2800 sužeistųjų, 800 pabėgėlių, 270 gydytojų ir kito medicinos personalo, 100 kareivių, 285 įgulos narių, iš kurių 125 kariškiai, užtikrinę laivo apsaugą.
Laivą lydėjo torpedinis kateris TP10 ir senas (pastatytas dar 1910 m.) minininkas T-196.
Laivo apsauga juos pavadinti buvo galima tik su didelėmis išlygomis, nes ir jais buvo evakuojami civiliai. Vien laivu T-196 buvo evakuojama 200 pabėgėlių.
Vilkstinę pastebėjo povandeninis laivas S-13, vadovaujamas jau minėtojo A. Marinesko, kuris sausio 31-ąją jau buvo nuskandinęs "Wilhelmą Gustlofą".
Šį sykį povandeninio laivo vadas taikinį palaikė lengvuoju kreiseriu "Emden". Sovietų povandeninis laivas keturias su puse valandos sekė "General von Steuben" ir, galiausiai, vasario 10-osios naktį, paleido į lainerį dvi torpedas.
Rusijos istoriko Jurijaus Lebedevo manymu, A. Marinesko "apsirikti" galėjo ir sąmoningai. Nes už paskandintą kreiserį priklausydavo 20 tūkst. rublių premija, o už transportą - tik 3 tūkst.
Kai nugriaudėjo torpedų sprogimai, keleivinį laivą lydėjusių laivų kapitonai blaiviai įvertino savo galimybes, todėl nesivaikė povandeninio laivo, bet, apšvietę jūrą prožektoriais ir signalinėmis raketomis, pradėjo gelbėjimo operaciją.
TP10 įgula iš vandens iškėlė 512 žmonių, T-196 - 147. Tarp išgelbėtų buvo 360 sužeistųjų, dauguma likusių buvo medicinos personalas. Iš viso išgelbėti 659 žmonės.
"General von Steuben" nuskendo labai greitai, per 15 minučių. Žuvo 3608 žmonės.
Povandeninis laivas S-13 net nepanirdamas po vandeniu grįžo į bazę Turku (Estija) uoste.
"Wilhelm Gustloff", į kurį pataikė trys iš to paties povandeninio laivo paleistos torpedos, skendo ilgiau - 62 minutes.
Taikėsi į keleivinius
Keleivinių laivų skandinimas nebuvo pavienis ar atsitiktinis atvejis. Sovietai sąmoningai taikėsi į didžiulius ir nepaslankius perkrautus lainerius.
Balandžio 16 d. kitas sovietų povandeninis laivas L-3 paskandino transporterį "Goya". Šiame laive buvo daugiau nei 6300 nuo raudonųjų "gelbėtojų" bėgusių keleivių, o išsigelbėti pavyko tik 165 žmonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą