Idėją apie kitokių aksesuarų vyrams kūrimą pora kartu su dar dviem draugais svarstė jau gerokai anksčiau.
L. Borusevičiaus teigimu, daugiausia laiko kuriant Vyčio atvaizdą užėmė istorinių šaltinių nagrinėjimas. Manoma, kad pirmasis savo kaip kalaviju ginkluoto riterio ant žirgo atvaizdą pradėjo naudoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Po Algirdo taip save vaizduoti ėmė ir kiti Gediminaičių dinastijos kunigaikščiai. Tačiau, kitaip nei Europoje, Vyčio simbolika paimta ne iš dinastijų herbų, bet iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Spėjama, kad valdovo portretas, o ne Gediminaičių stulpai ar Jogailos dvigubas kryžius tapo valstybės simboliu, nes herbas turėjo tarptautinę reikšmę, todėl turėjo būti suprantamas visiems.
Skirtingas simbolio vaizdavimas
Pasak L. Borusevičiaus, šimtmečius skaičiuojantis simbolis skirtingų kunigaikščių buvo rodomas skirtingai. Dėl šios priežasties užtruko šiek tiek laiko, kol buvo sugalvota, kaip reikėtų stilizuoti šį simbolį.
"Vieni naudojo į kairę bėgantį žirgą, kiti - į dešinę. Vienuose šaltiniuose žirgo uodega buvo pakelta, kituose - nuleista. Ir dabar dauguma istorikų turi skirtingas nuomones, kuris Vytis yra "teisingas". Tačiau kurdami šiuos kaklaraiščius neturėjome tikslo įrodyti istorinę tiesą. Manau, kad tokios net nėra", - pasakojo L. Borusevičius.
Tačiau A. Stalmokaitė akcentuoja, kad ši idėja tikrai nebuvo bandymas atliepti lietuvybę istoriniame kontekste.
"Labiau norėjome tiesiog pasidžiaugti Vyčiu kaip simboliu ir įprasminti jį vyrų kasdienybėje. Mūsų prekės ženklo "Dabóti" vienas iš tikslų - patriotiškumą padaryti madingą, o ne svarbų tik per valstybines šventes", - apie aksesuarų reikšmę kalbėjo viena iš kūrėjų.
Naujai atrastos reikšmės
Prieš sugalvojant pavadinimą, L. Borusevičius ilgai ieškojo jam gražių ir reikšmingų lietuviškų žodžių, nes vainikuoti savo idėjos anglų kalba tikrai nesinorėjo.
Tačiau labiausiai idėjos autorius liūdina, kad pasirinktas prekės ženklo pavadinimas nėra vartotinas lietuvių kalboje.
"Tikrai gaila, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija žodį "dabóti" laiko svetimybe ir didžiąja lietuvių kalbos klaida. Net ir kalbą tyrinėjantys mokslininkai nesutaria, iš kur konkrečiai šis žodis yra kilęs.
Vieni sako, kad Lenkijos žemėse, kiti teigia, kad atsiradęs Baltarusijoje. Tačiau bet kuriuo atveju jis kilęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ir turi nemažai reikšmių: globoti, sergėti, saugoti, mylėti ir t. t. Ir, mano nuomone, visų šių reikšmių prasmė labai glaudžiai susijusi su Vyčiu, kuris simbolizuoja subrendusį valdovą, pasirengusį garbingai apginti savo šalį", - aiškino L. Borusevičius.
Anot A. Stalmokaitės, pavadinimą "Dabóti" galima suprasti ir plačiąja prasme, kuri reiškia, kad projekto komanda neapsiriboja vien tik Vyčio simbolika.
"Tai yra tik vienas iš lietuvybės simbolių, tačiau istorijoje turime ir kitų, kurie kažkada gal irgi bus stilizuoti ir panaudoti tolesniame kūrybos kelyje", - teigė pokalbininkė.
Ateities planuose - aksesuarai moterims
Kūrėjai teigia, kad netolimoje ateityje aksesuarų asortimentas gausės.
"Kol kas dar tariamės su savo dizainere, tačiau planuojame, jog greitu metu turėtų atsirasti peteliškės ir fantazijos. O šiaip tikrai turime daug idėjų tiek toliau stilizuodami kaklaraiščius, tiek kurdami kitus būsimus aksesuarus. Neribojame savęs, tačiau savo auditoriją bandysime atrasti pamažu. Taip pat žadame sukurti kai ką ir moterims. Aistė labai nori, kad atsirastų ir skarelės su lietuviška simbolika. Tad greitai pradėsime jų dizaino kūrimo darbus", - apie ateities planus pasakojo pagrindinis idėjos autorius.
Mūsų vienas iš tikslų - patriotiškumą padaryti madingą, o ne svarbų tik per valstybines šventes.
Tačiau, pasak A. Stalmokaitės, moterims tikriausiai bus kuriama mažiau nei vyrams.
"Moteriai pasiūlyti kažką naujo tokioje šiandienos įvairovėje yra tikrai sudėtinga. Vyrams šiuo metu siūlome trijų spalvų kaklaraiščius, tad jeigu panašus aksesuarų kiekis būtų pateiktas ir moterims, nemanau, kad to užtektų.
Todėl šiandien didžiausias iššūkis yra atsirinkti potencialiai paklausiausius aksesuarų variantus, skirtus moterims, tačiau nepersistengti. Konkurencija moteriškų aksesuarų srityje yra žymiai didesnė negu vyrų. Tačiau manau, kaip nors įveiksime šią užduotį", - juokaudama sakė mergina.
Kūrėjai neslepia - turi planų ateityje plėstis ir į užsienio rinką. "Tikrai norėtųsi pasiūlyti mūsų kuriamus aksesuarus visiems, kuriems Vyčio simbolis istoriškai galėtų būti brangus", - kalbėjo A. Stalmokaitė.
Patriotiškumo šaknys - vaikystėje
L. Borusevičiui patriotiškumo sąvoka svarbi ir aiški buvo jau nuo vaikystės. Vaikino senelis nuo pat savo jaunystės buvo aktyvus lietuvybės puoselėtojas.
"Buvo tokia istorija, kad Sovietų Sąjungos, priespaudos laikais, tik grįžęs iš armijos, vienos gegužinės metu mano senelis užrašė ant kažkokio pastato sienos, kad Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės šventė. Ir dėl šios priežasties jis buvo ištremtas iš to miesto (neatsimenu dabar tiksliai, kuris tai miestas konkrečiai buvo). Taip pat senelis turėjo ir slėpė Lietuvos vėliavą, sukarpytą į tris dalis, kurios po tokio poelgio pareigūnai ieškojo jo namuose. Ačiū Dievui, nerado. Nes kitu atveju nežinia, kuo būtų pasibaigusi istorija. Tik prieš keletą metų senelis netyčia surado tas vėliavos skiautes ir šalies šimtmečio proga vėl jas susiuvo.
Maištautojas buvo mano senelis. Ir labai mėgo savo namuose kaupti įvairiausią lietuvišką atributiką. Tai tikrai gali būti, kad patrotiškumas, kaip ir daugelis kitų, tapo būtent jo man įdiegta vertybe", - prisiminimais dalijosi idėjos autorius.
Asmeninio archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą