Rolandas Kasparavičius - apie dvikovą su Saboniais ir treniravimo filosofiją

Jis nuolat savo auklėtiniams pabrėžia, kad rekia planuotis dienotvarkę, nuosekliai laikytis disciplinos ir stengtis pamėgti tai, ką darai.

"Man sportas visada buvo ir liko svarbiausiu hobiu. Aš treneriu dirbu ne dėl pinigų, o iš meilės sportui, siekiu, kad mūsų auganti jaunoji karta būtų sveika, motyvuota ir turėtų tvirtą charakterį. Juk profesionaliais krepšininkais ateityje taps gal maždaug 10 procentų auklėtinių, tačiau likusieji gali tapti tvirtais ir dorais žmonėmis", - akcentuoja krepšinio treneris.

"Sportas grūdina charakterį ir skatina tobulėti. O tai ir gyvenime visada praverčia", - pridūrė R. Kasparavičius.

Tapo šalies prizininku

R. Kasparavičius augo Plateliuose net septynių vaikų (4 broliai ir 3 seserys) šeimoje. Baigęs mokyklą jis nusprendė studijuoti Klaipėdos universitete kūno kultūros ir sporto pedagogiką.

"Dar Plungėje žaidžiau "Olimpo" krepšinio komandoje, o atvykus į Klaipėdą, žinomas Plungės krepšinio treneris Genadijus Glikmanas man pasiūlė žaisti tuometinėje Klapėdos "Universiteto-Laivitės" komandoje. Toje komandoje žaidė ir vienas iš lyderių buvo mano brolis Remigijus Kasparavičius. Buvo nemažai gerų žaidėjų, tad pavyko antrame pagal pajėgumą šalies šalies krepšinio čempionate (dabar - Nacionalinė krepšinio lyga) iškovoti bronzos medalius. Aš pats profesionaliai krepšinį pradėjau žaisti gana vėlai ir mano karjera truko apie trejus metus. Šalia krepšinio visada buvo mano pagrindinis - ugniagesio gelbėtojo - darbas. Esu pamainos vadas, o darbas su vaikais man tarsi atgaiva sielai ir širdžiai", - pasakojo R. Kasparavičius.

Jis savo auklėtiniams pavyzdį rodo ir sulaukęs 40 metų - iki karantino Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygos pirmenybėse R. Kasparavičius sėkmingai gynė "Gintaro baldų" ekipos garbę ir ne kartą su šia komanda tapo čempionu. Paskutiniais metais jis jau atstovavo "Amber Queen" krepšinio komandai.

"Auklėtiniams smagiau, kai treneris taip pat žaidžia krepšinį ir viską perteikia per savo patirtį. Treneris turi būti pavyzdžiu tiek sporte, tiek gyvenime. Juk būtų nelabai gerai, jei treneris ateitų su pilvuku, tad, manau, treneriams nuolat reikia judėti, sportuoti ir rodyti deramą pavyzdį", - teigė R. Kasparavičius.

Auklėtiniai - rinktinių nariai

Klaipėdos krepšinio mokyklos treneris gali didžiuotis būriu savo auklėtinių, kurie nuolat skina pergales tarptautiniuose turnyruose Prancūzijoje, Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

"Iš visų minėtų užsienio šalių esame parsivežę nugalėtojų taures. Esame tapę prizininkais ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygos pirmenybėse", - teigė jis.

Rolandas Kasparavičius krepšinio treneriu dirba jau beveik 20 metų ir per tą laiką su auklėtiniais iškovojo daug skambių pergalių.

"Džiugu, kad tarp mano auklėtinių yra ir Lietuvos rinktinės narių - nuolat į įvairių amžiaus grupių rinktines yra kviečiamas 2005 metais gimęs Tomas Zelenskij, iš 2006 metais gimusių žaidėjų - Kristupas Smirnovas. Klaipėdos krepšinio mokykloje turime perliukų ir juos bandome šlifuoti", - akcentavo R. Kasparavičius.

Atmintyje - kova su Saboniais

Kasparavičių šeima nuolat dalyvauja Kazimiero Budrio taurės šeimų krepšinio turnyruose ir gali didžiuotis esantys daugkartiniai (net 6 kartus!) nugalėtojai.

Rolandas Kasparavičius ne tik treniruoja jaunąją kartą, bet ir dirba ugniagesiu gelbėtoju. "Smiltynėje yra tekę gesinti didžiulius gaisrus, taip pat pjaustyti aplamdytus automoblius, po avarijų traukti lavonus, gelbėti įstrigusius gyvūnus, dirbti daugybę kitų darbų", - pasakojo Rolandas.

"Už mus daugiau kartų šeimų turnyruose yra laimėjusi tik olimpinio čempiono Modesto Paulausko šeimyna. Niekada nepamiršiu, kaip mums 2011 metais Kazimiero Budrio šeimų turnyre teko kautis su Sabonių šeima. Jau tada sakiau, kad Domantas Sabonis - labai talentingas žaidėjas. Tuomet jis dar buvo labai jaunas, tačiau jau tryško talentu ir meistriškumu.

O aikštėje susitikti su krepšinio legenda Arvydu Saboniu išvis buvo tikra euforija. Lyg kažkoks sapnas. Kažkada vaikystėje, paauglystėje gėrėdavomės jo žaidimu per televiziją. Jis buvo tarsi savotiškas krepšinio dievukas, o čia staiga susitinki su juo vienoje krepšinio aikštėje. Nepamiršiu, kaip bandžiau jį dengti ar bėgti ir atsitrenkiau į Sabonio pilvą. Net atšokau", - šyptelėjo R. Kasparavičius.

Netrukus jis pridūrė: "Betgi mūsų, Kasparavičių, šeima yra vienintelė komanda, nugalėjusi Sabonius. Tada Saboniams visi iš anksto kabino aukso medalius, o mes sugebėjome juos nuvainikuoti ir džiaugėmės čempionų titulu", - smagiais 2011 metų prisiminimais dalijosi R. Kasparavičius.