Tautodailininkė, tramdanti vilną

Kodėl kūrybinei saviraiškai pasirinkote tekstilės žanrą?

Tai tikriausiai atėjo iš vaikystės - kiek save atsimenu, žaisdavau su sagomis ir siūlais. Tėvai neatkreipė dėmesio ir mūsų, vaikų, nestabdė. Visi turėjome gražiai dainuoti, gražiai piešti, viską gerai daryti. Be to, tais laikais trūkome gražių drabužių. Tad poreikis turėti originalų savo drabužį iki šiol išlikęs. Vis matau, kaip kokį drabužį pakeisti. Pirmiausia pradėjau siuvinėti, po to nerti vąšeliu, megzti. Kai man buvo 18 metų, buvau numezgusi megztinių ir užrašiau, kad norėčiau būti tautodailininke. Tai tarsi vaikystės svajonė.

Pasirinkau ikimokyklinio ugdymo mokytojos specialybę, kuri padeda skleistis kūrybiškumui. Anksčiau galvodavau, kaip žmonės, kai jiems sueina apie 50 metų, pasuka visai kitais profesiniais keliais. Ir man pačiai taip atsitiko. Prieš 12 metų atradau vilnos vėlimą, pradėjau eksperimentuoti. Dabar man ši sritis - pati mieliausia. Tai tarsi visai kitas pasaulis, kuris priklauso tik man.

Kodėl vilna? Kaip viskas prasidėjo?

Tiesą sakant, neturėjau supratimo, nuo ko pradėti, bet turėjau noro ir vilnos. Pradėjau ne nuo kokių mažų gėlyčių, o iš karto nuo didelio darbo. Norėjau papuošti švarkelį iš vilnos nuveltomis saulėgrąžomis. Susidėliojau saulėgrąžas ant pilvo ir pyliau vandenį, nežinojau, kad reikia gėles prismaigstyti, privelti adatomis. Valandą pražaidusi užpyliau karšto vandens ir visos mano saulėgrąžos nuplaukė. Vis dar turiu tą švarkelį. Tik vėliau sužinojau, kad drabužį reikia iš pradžių paruošti tokiam dekorui, nes neparuoštas po skalbimo susitrauks.

Nors vilna - įnoringa medžiaga, tačiau su ja gali daug ką padaryti: tapyti, dekoruoti, velti mažus daiktus, paveikslus, erdvines figūras, didžiausius daiktus.

Ji įkvepia visokias vizijas. Būna ir nesėkmių, kartais net neprisiliečiu prie vilnos kokias dvi savaites. Tada atsiranda didelis nepasitikėjimas savimi.

Dažnai pasitaiko nesėkmių?

Tautodailei jokios metodikos netaikomos. Niekas tau nepasakys, kaip žvelgti į pasaulį, niekas tau neišmatuos proporcijų, neprisikabins prie šešėliavimo. Kaip jaučiu, taip ir darau. Paskutinė nesėkmė buvo draugės suknelė. Teko nulupti, numesti, nusiminti ir pagalvoti, kad tai vis dėlto patirtis, nors ir praleidau penkias valandas prie to darbo.

Kaip atrodo kūrybinis vilnos vėlimo procesas?

Tai ilgas ne vienos dienos darbas: reikia paruošti piešinį, privelti, išdžiovinti. Vilna man patinka, nes ji tiksli, tačiau su ja reikia kantrybės ir fizinio darbo, po kelis šimtus kartų kočioti, šokinėti, trankyti.

Vienu prisėdimu mažesnius darbus įmanoma atlikti, bet užtrunka kokias penkias valandas neatsitraukiant nuo stalo. Mėgstu kurti virtuvėje. Kai vaikai pamato įvairiaspalvę vilną ant virtuvės stalo, jau žino, kad vakarienės nebus.

Kuriate praktiškus pritaikomus kūrinius: papuošalus, drabužius. Kas juos dėvi?

Mama visada sakydavo: "Man nieko nepirk, geriau padaryk kažką." Todėl dabar ir vertinu rankų darbą.

Paradoksas, kad pati vilnonių drabužių negaliu dėvėti, nes esu alergiška. Norisi, kad kiti nešiotų tai, ką sukuriu.

Dažniausiai mano kūriniais džiaugiasi draugės. Man labai smagu joms kurti, nes tokiu būdu ir bendrystė atsinaujina, nes kurdama prisimenu gražiausias kartu praleistas akimirkas, siunčiu gražiausias mintis. Labai smagu matyti, kai dėvi mano darbus, džiaugiasi jais. Apskritai mėgstu suteikti džiaugsmo žmogui.

Kokie jūsų darbai jums labiausiai patinka?

Labiausiai patinka dekoruoti rūbus, nes vilną lengva įvelti į bet kokį audinį.

Kai nėra įkvėpimo, vis tiek kuriate ar laukiate tam tikros vizijos?

Anksčiau sakydavau: "Jei gali nevelti - nevelk", bet taip gali elgtis tik tada, kai darai sau. Dabar, kai pakvietė Tautodailininkų sąjunga, negaliu nekurti. Nutariau, kad 2-3 valandas per dieną turiu kažką kurti. Nesvarbu, ar tai bus karoliukai, ar vilna, ar mezgimas, odos dirbiniai. Privalau tobulėti. Kartu tai ir nusiraminimo, poilsio būdas, pabėgimas nuo realybės, nepažintos savęs atskleidimas.

Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie nori kurti, tačiau bijo ar nepasitiki savimi?

Nenustoti kurti. Kūryba yra geriausias būdas pabūti su savimi, suvokti save, pažinti save. Anksčiau ar vėliau tai išsikristalizuos į kokią nors veiklą, sritį.