Žaluma prie mokyklos - geresni rezultatai

Žaluma prie mokyklos - geresni rezultatai

Medžiai ne tik valo orą ir prisotina jį deguonies, leisdami mums gyventi. Jie gali pagydyti liūdesį, pyktį ir pagerinti bendrą žmogaus psichologinę būklę. Psichologų tyrimai rodo, kad mūsų nusigręžimas nuo gamtos gali būti pasaulyje paplitusių emocinės negalios, depresijos, susvetimėjimo jausmo bei egzistencinio nerimo priežastis.

Tęsinys
Pradžia - vasario 22 dieną

2008-aisiais Japonijoje buvo publikuotas tyrimas. Jo metu keturiems mėnesiams vidurinės mokyklos klasės buvo apstatytos vazoniniais augalais. Teigiama, kad per šį laiką ženkliai sumažėjo vaikų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, palyginus su to paties amžiaus vaikais, kurie mokėsi klasėse be augalų.

Kiti tyrėjai iš Ispanijos, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, vadovaujami Payam Dadvand iš Barselonos aplinkosaugos epidemiologijos tyrimų centro, tyrė 2 593 septynerių-dešimties metų amžiaus vaikus iš 36 Barselonos mokyklų ištisus metus.

Kiekvienas tiriamas mokinys per metus pakartotinai atliko kognityvinius testus kas tris mėnesius. Mokslininkai surinko vaizdinę medžiagą, kad įvertintų, kiek kiekvienas vaikas praeina žaliųjų plotų pakeliui į mokyklą ir atgal į namus. Buvo fiksuojami medžiai, kiti augalai ir žolė, išskyrus parkus.

Atlikus testus buvo nustatyta, jog vaikų rezultatai gerėja, nes smegenų funkcionavimas vystosi sparčiai. Taip pat buvo įrodyta, kad vaikų, kurių aplinkoje yra daugiau žalumos, trumpalaikė arba darbinė atmintis padidėjo bei išaugo jų gebėjimas sukaupti dėmesį.

Įdomiausia tai, jog žaluma namuose ar jos trūkumas turėjo mažesnę reikšmę nei žaluma pakeliui į ir iš mokyklos, o ypač augalai esantys aplink mokyklą. Vaikų, kurių mokyklos aplinka buvo žalesnė, kognityvinis vystymasis buvo spartesnis ir testų rezultatai geresni. Jie padarė penkiais procentais didesnę pažangą per visą tyrimo laikotarpį. Tai gali atrodyti labai mažai, tačiau žvelgiant į visą populiaciją, tai gali sukurti milžinišką efektą.

Monika Pranauskienė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė

Buvimo gamtoje nauda

Skatina vaikus valgyti sveikiau

Ši veikla augina vaiko jautrumą. Didelę dalį sodininkystės malonumo sudaro paties užaugintų gėrybių valgymas. Tačiau saulės išnokintos braškės atsiminimas lydės jūsų vaiką visą jo gyvenimą.
Vienas iš tyrimų parodė, kad mokiniai, dalyvaujantys mokyklos sodininkystės programose, dažniau užkandžiams renkasi vaisių ir daržovių. Tai padeda išvengti nutukimo ir kitų sveikatos problemų.

Leidžia maloniai ir aktyviai pajudėti

Praleidus visą popietę sode, kitą dieną, tikėtina, pasijaus įtampa raumenyse. Sodininkystė yra nuostabi fizinė veikla. Kasant, ravint, vežant kompostą naudojama daugybė raumenų išilgai ir skersai visą kūną. Fiziniai pratimai, buvimas lauke padeda suprasti, kas yra sveikas gyvenimo būdas.

Sukuria pasitikėjimo savimi jausmą

Mokytojai ir tėvai pripažįsta, kad vaikui augti ir gebėjimui mokytis esminę įtaką daro pasitikėjimas savimi. Augalų, žiedų ir vaisių priežiūros procesas reikalauja kantrybės ir laiko, tačiau tai visada atsiperka, nes teikia daug pasitenkinimo.
Suteikite vaikui galimybę įdėti sėklytę į žemę, laistyti ją, saugoti ir stebėti, bei tuo pačiu tyrinėti, kas yra gyvenimas ir augimas - taip vaikas gali patikėti, kad turi magiškų galių.

Vysto pažintinius ir analitinius gebėjimus

Užsiėmimai sode yra svarbūs ugdant samprotavimo, iniciatyvos, planavimo ir organizavo gebėjimus. Vaikai gali domėtis augimo etapais, reikalingais įrankiais, taip pat suplanuoti, kaip jie naudos užaugintą derlių. Gilesniam pažinimui vystyti skatinamas vaikas turėtų naudoti matematikos ir kitų mokslų žinias stebint augalų gyvavimo ciklą.

Sumažina stresą

Darbas sode leidžia vaikui pabūti vienam su savimi. Tyrimai rodo, kad raminantis sodininkystės poveikis smegenims tęsiasi net ir po faktinio sodininkystės veiksmo.
Vaikai, kurie ankstyvame amžiuje būna gryname ore, tampa ramiais suaugusiais, kuriems jau nebereikia "mokytis" atsipalaiduoti, pabūti vienumoje ir nusiraminti. Jie natūraliai išsiugdo tokį gyvenimo būdą, kuris nekenkia jų savijautai ir padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Pagerina dėmesį ir atmintį

Nuolatinis užsiėmimas sodininkyste gali prisidėti prie budrumo, pažintinių gebėjimų ir socialinių įgūdžių lavinimo. Sodininkystė kaip terapinis gydymas pasirodė esąs ypač efektyvus reabilituojant motorinius, kalbos ir pažintinius gebėjimus po ligos.

Teigiamai veikia nuotaiką ir psichologinę gerovę

Pagerėjusi atmintis ir dėmesys yra puikus rezultatas. Tačiau tai yra tik dalis teigiamos sodininkystės įtakos žmogaus smegenims. Teigiama, kad sodo elementai turi gebėjimą sukelti emocijas. Pavyzdžiui, gėlės duoda galingų teigiamų emocijų ir turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį emocinėms reakcijoms, nuotaikai ir socialiniam elgesiui.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder