Lietuviai prisiminė bankų griūtis

Lietuviai prisiminė bankų griūtis

Rublinių indėlių netektį ir kapitalizmo aušros bankų griūtį patyrusiems Lietuvos gyventojams vakar vėl teko susidurti su primirštu išbandymu nervams - iš pradžių pranešta, kad Lietuvos bankas stabdo komercinio banko SNORAS veiklą, o kiek vėliau jo akcijas visuomenės reikmėms nusprendė perimti Vyriausybė.

Valdžia ramina SNORO indėlininkams, kad jų pinigai yra saugūs (iki 100 tūkst. eurų siekiantys indėliai yra apdrausti) ir žada, kad laikino administratoriaus vadovaujamas bankas veiklą atnaujins pirmadienį - tada vėl bus galima naudotis banko kortelėmis bei bankomatais.

[CITATA]

Trūksta turto

Po antradienį dienraščio "Lietuvos ryte" (34 proc. jį leidžiančios bendrovės akcijų valdo antrinė SNORO įmonė) pasirodžiusio niekieno nepasirašyto straipsnio apie tariamus valstybės norus su teisėsaugos pagalba perimti lietuviškus bankus, SNORAS tikino, kad ši informacija su juo yra nesusijusi, o "bankas dirba įprastu ritmu ir teisėsaugos institucijos jokių tyrimų banke nevykdo".

Visgi vakar prieš 16 val. Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kad "įvertinusi banko SNORAS finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui SNORAS paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones".


Lietuvos banko teigimu, priežiūros tikslais sukauptos informacijos analizė atskleidė, kad banko SNORAS turto kokybė yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai. Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, iš esmės nekeičiant veiklos pobūdžio. SNORAS vengė teikti priežiūrai būtiną informaciją. Yra požymių, kad galėjo būti teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys.

Laikinasis administratorius Simonas Freakley, tarptautinės konsultacijų bendrovės "Zolfo Cooper LLP" vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko SNORAS stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas. Jis įpareigotas papildomai išnagrinėti ir įvertinti banko finansinę būklę, galimybes imtis veiksmingų priemonių.

Po Lietuvos banko išplatinto pranešimo buvo sušauktas neeilinis Vyriausybės posėdis, kurio metu ji nutarė paimti visuomenės poreikiams SNORO akcijas. Banko akcininkams už jų akcijas bus atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, įvertinus banko turtą.

68,1 proc. banko akcijų priklauso Vladimirui Antonovui, 25,31 proc. - bankui vadovavusiam Raimondui Baranauskui, likusios - smulkiesiems akcininkams.

Lietuvos bankas jau vakar paskelbė, kad pradingo dalis SNORO turto.

"Trūksta nemenkos vertės vertybinių popierių, laikytų užsienyje. Užsienio valstybės mums atsakė, kad jų nėra. Todėl banko turto vertė yra reikšmingai sumažėjusi. Apie tai informavome teisėsaugos institucijas", - sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Taip pat informuota, kad SNORO vadovai jau prieš porą dienų išvyko iš Lietuvos, tad dėl kreiptasi į specialiąsias tarnybas.

Generalinė prokuratūra, gavusi iš Lietuvos banko informaciją apie banke "Snoras" patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus, pradėjo ikiteisminį tyrimą

"Tyrimu siekiama patikrinti Lietuvos banko pateiktą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir imtis visų priemonių banko turtui apsaugoti bei galimos žalos atlyginimui užtikrinti", - teigiama pranešime.

Anot Generalinės prokuratūros, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal keleto nusikaltimų finansų sistemai, valstybės tarnybai ir nuosavybei požymius. Šie įtarimai nekonkretizuojami.

Be to, pabrėžta, kad "šiuo metu pranešimai apie įtarimus niekam nepateikti".

Vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Rinkos operacijų departamento sprendimu vakar buvo sustabdyta ir prekyba SNORO akcijomis.

"Indėliai saugūs"

Tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybės atstovai vakar tikino, kad visi iki 100 tūkst. eurų vertės indėliai, laikomi SNORE, yra saugūs. Teigiama, kad jame iš viso buvo 6 mlrd. Lt indėlių.

Visi sutartyse su banku numatyti skolininkų įsipareigojimai irgi išlieka. Paskolų mokėjimai bei kiti įsipareigojimai ir toliau privalo būti vykdomi pagal grafiką.

Klientams laikinai apribotą disponavimą lėšomis, esančiomis bankų kortelėse, einamosiose sąskaitose, laikinai sustabdytą pinigų išgryninimą bankomatuose Lietuvos bankas vakar žadėjo atnaujinti ateinantį pirmadienį.

Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui pakeisti įstatymus ir leisti Vyriausybei padalyti SNORĄ į dvi dalis - vadinamąjį "gerąjį" ir "blogąjį" bankus, kad valstybei nereikėtų kompensuoti indėlių SNORO klientams, nes jų "gerasis" bankas galėtų veikti toliau, aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

"Mūsų supratimu, to galima išvengti padalijus banką į dvi dalis. Į vieną dalį, gerą dalį, iškeliant sveiką turtą, taip pat įsipareigojimus. Tai leistų geriausiai apsaugoti mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Kitame banke liktų kitas turtas. Jei Seimas nepritars, nebūtų galima apsaugoti mokesčių mokėtojų nuo nuostolių", - sakė finansų ministrė.

SNORO veiklos sustabdymas ir administratoriaus paskyrimas nereiškia bankroto, šis sprendimas yra susijęs su valdymo problemomis, vakar teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.


"Reikia turėti omenyje, kad SNORAS yra ne "Parex" bankas Latvijoje, kuris ten užėmė 60 procentų rinkos. Pas mus SNORAS turi apie dešimtadalį rinkos", - sakė K. Glaveckas.

Buvo panikuojančių

Vakar vakare iš visos šalies buvo gaunami pranešimai, kad žmonės būriuojasi prie banko skyrių, informacija ir gandais bei spėliojimais dalijai parduotuvėse, viešajame transporte. Baimę skatina tai, kad sustabdytas indėlių grąžinimas, neveikia nei banko skyriai, nei "Snoriukai", internetinė bankininkystė.

Iš žiniasklaidos sužinoję apie banko veiklos sustabdymą klaipėdiečiai pradėjo rinktis SNORO filialuose, tačiau daugelis jų nieko nepešė. Apie 16.30 val. buvo atjungta kompiuterinė programa ir filialų darbuotojai nebegalėjo atlikti jokių operacijų.

"Neturėjome jokios informacijos kas vyksta, patys tik iš žiniasklaidos sužinojome, kas atsitiko ir tada supratome, kodėl nebeveikia kompiuterinė programa. Mes net kasų negalime uždaryti", - vakar pasakojo SNORO Klaipėdos filialo, Herkaus Manto skyriaus viršininkas Gintaras Vaicikevičius.

Apie 17 val. jis pats stovėjo prie įėjimo durų ir ramino besibūriuojančius klaipėdiečius.

"Manęs nenuraminsite. Žinome, kaip baigėsi su rubliniais indėliais. Ką dabar daryti, juk visi mano pinigai SNORO banke. Teisybė sakoma, kad negalima visų pinigų laikyti viename banke", - siaubo apimtu žvilgsniu atsakymo bandė ieškoti pensininkė Janina.

"Viskas mūsų pinigėliams. Tiu tiū", - antrino jai kita garbaus amžiaus ponia.

Kiti klaipėdiečiai atlėkę į banką bandė pranešti, kad nebeįmanoma pasiimti pinigų ir iš SNORO bankomato, tačiau išgirdę, kad visa tai yra žinoma ir kol kas nieko negalima pakeisti, išėjo labai nusivylę.

"Gera žinia - ką tik per radiją pranešę, kad banko veikla bus atnaujinta pirmadienį", - sugrįžusi dar kartą į banką ramino čia dar stovyniuojančius likimo draugus viena klaipėdietė.

Žmonės buvo linkę reikšti pretenzijas G. Vaicikevičiui, nors šis tikino pats tapęs auka.

"Mano paties piniginėje liko tik 12 litų. Jei būčiau iš anksto žinojęs, kad šitaip nutiks, būčiau daugiau pinigų pasiėmęs iš sąskaitos. Žinoma, mūsų klientai dabar patirs didžiulius nepatogumus, juk iki pirmadienio dar reikia išgyventi, o kaip tai padaryti, jei pinigų neįmanoma pasiimti?", - klientus bandė bent morališkai palaikyti G. Vaicikevičius.

Nors filiale jokios veiklos nebebuvo galima vykdyti jau nuo 16.30 val., tačiau banko darbuotojai buvo pasiryžę sėdėti darbo vietose iki 18 val., kol baigsis darbo laikas.

"Atėjusius žmones bent nuraminsime", - žadėjo filialo vadovas.

Tuo metu kituose mieste esančiuose "Snoriukuose" darbuotojų nebuvo jau 17 val. nors jų darbo laikas ir buvo ilgesnis.

Kitiems nepakenks?

Lietuvos bankas vakar tvirtino, kad visų šalyje veikiančių kitų užsienio ir vietos kapitalo bankams situacija SNORE įtakos nepadarys. Esą jų likvidumo atsargos Lietuvos banko reikalavimus reikšmingai viršija, visi bankai vykdo ir kapitalo pakankamumo rodiklį.

"Pokyčiai susiję su banko AB bankas SNORAS veikla neturės reikšmingos tiesioginės kitiems šalies bankams, nes probleminio banko tarpbankiniai įsipareigojimai yra nedideli", - rašoma Lietuvos banko pranešime.


Į skandalą vakar sureagavo lietuviško kapitalo, verslininko Vladimiro Romanavo valdomas, Ūkio bankas. Jo valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis išplatintame pranešime tvirtino, kad "įvykiai SNORO banke yra visiškai autonomiški ir jokiu požiūriu nesusiję nei su Ūkio banku, nei su jo veikla".

"Ūkio bankas dirba visiškai stabiliai ir sėkmingai vykdo visus Lietuvos banko nustatytus bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus ir reikalavimus. Norime nuraminti ir užtikrinti indėlininkus bei klientus, jog nėra jokio pagrindo nerimauti ar imtis bet kokių neplanuotų ar impulsyvių veiksmų", - cituojamas G. Ugianskis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo ruožtu pareiškė, kad šis atvejis bankinei sistemai turės psichologinį poveikį, nes žmonės sunerimsta. Tačiau finansinio poveikio esą neturėtų būti.

Paskutinį kartą Lietuvoje bankrutavo bankas "Litimpex" - valstybė tuomet bandė gelbėti banką, tačiau 1999 m. jam buvo iškelta bankroto byla. 1996 m. pabaigoje valstybė perėmė Lietuvos akcinį inovacinį banką, kurio veikla iš karto buvo sustabdyta, o po metų jį buvo nutarta likviduoti.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder