80-metį minintis Mykolas Tumėnas: "Judėjimas - gyvenimas, judėjimas - sveikata"

Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų - 1958-aisiais - M. Tumėnas tapo Lietuvos kroso jaunių čempionu. Tada jis 1 km atkarpą įveikė per 2 min. 42,6 sek.

Vėliau (1963 metais) jam pavyko tapti ir Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Tuomet jis 10 km atkarpą įveikė per 31 min. 13,4 sek.

Išugdė gausybę rekordininkų

M. Tumėnas ne kartą įvairiuose bėgimo turnyruose ir čempionatuose skynė medalius, o nuo 1964 metų pradėjo ugdyti jaunąją bėgikų kartą Klaipėdos "Žalgirio" sporto mokykloje, nuo 1991 metų - Klaipėdos sporto mokyklos treneris.

"Visas mano gyvenimas paaukotas sportui. Nieko kito gyvenime nedirbau - tik darbą, susijusį su sportu. Dirbdamas treneriu 25-erius metus vadovavau ir specializuotai Klaipėdos lengvaatlečių sporto mokyklai. Smagus laikas, iškovota daug gražių pergalių", - "Vakarų ekspresui" sakė M. Tumėnas.

Netrukus jubiliatas pridūrė: "Vien iki 2000 metų paruošiau net 55 Lietuvos čempionus, vėliau jų nebeskaičiavau. Manau, kad iš viso gali būti apie 100 šalies rekordininkų. Skaičiai išties gražūs."

Tarp žinomesnių jo išugdytų auklėtinių - S. Kačinskas (Lietuvos 800 m bėgimo rekordininkas), I. Juozaitytė-Nikonova-Dapšienė (11 kartų Lietuvos bėgimo čempionė, Lietuvos 1 000 m, 1 500 m ir 3 000 m bėgimo rekordininkė), E. Petrikas (15 kartų Lietuvos čempionas, SSRS jaunimo čempionas, 2 kartus Lietuvos spartakiados laimėtojas ir Lietuvos 800 m bėgimo rekordininkas).

ISTORIJA. Mykolas Tumėnas jaunystėje pats buvo aktyvus bėgikas ir Lietuvos čempionas. Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.

1970 metais M. Tumėnui buvo suteiktas Lietuvos sovietų socialistinės respublikos (LSSR) nusipelniusio trenerio vardas.

Įdomu tai, kad dalis M. Tumėno auklėtinių rekordų nėra pagerinti iki šiol, tarp jų - E. Petriko, L. Bružo, D. Gruzdžio, E. Rupšio, M. Caličio, J. Grublio ir S. Iljasovo.

Padeda pozityvumas

Net ir dabar, kai jau yra išėjęs užtarnauto poilsio, M. Tumėnas seka Klaipėdos sportininkų pasiekimus ir pats stengiasi aktyviai judėti.

"Iki karantino kasdien mindavau dviračio pedalus. Dabar padariau pertrauką, tačiau visgi stengiuosi pajudėti, pasportuoti bent namuose. Juk judėjimas - gyvenimas, judėjimas - sveikata. Jei nejudu, pradeda stingti raumenys, tad kasdien privalau judėti", - akcentavo M. Tumėnas.

Pasiteiravus, ar jis jaučia laiko lėkimą, ar nesiskundžia sveikata, 80-mečio sulaukęs jubiliatas atsakė: "Sveikata - kaip pajūrio oras: tai geriau, tai blogiau. Tačiau ką čia skųsiesi, juk tai nepadės. Reikia sportuoti ir džiaugtis gyvenimu."

"Gintarinės jūrmylės" steigėjas

M. Tumėnas buvo vienas iš tarptautinio bėgimo "Gintarnė jūrmylė" steigimo iniciatorių.

Šios bėgimo varžybos kiekvieną rudenį į Smiltynę pritraukia itin gausų bėgikų būrį.

Pirmajame 2001 m. lapkritį surengtame bėgime dalyvavo vos 60 sportininkų iš Klaipėdos, o po metų startavo jau 333 bėgikai.

Pastaraisiais metais varžybos sutraukia arti tūkstančio bėgikų, tarp kurių būna net vaikų iki 3 metų ir 80-metį perkopusių dalyvių iš Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado, Anglijos, Norvegijos, Lenkijos bei kitų šalių.

Idėja surengti unikalų bėgimą pajūryje daugybę metų kirbėjo Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos narių galvose. Tačiau vis trūko originalaus sprendimo - kaip padaryti tokį renginį, kuris išsiskirtų iš jau vykstančių uostamiestyje ir kituose Lietuvos miestuose. Kartą iš varžybų sugrįžęs tuomet lengvosios atletikos treneriu dirbęs praeityje žinomas bėgikas M. Tumėnas pakvietė dar vieną lengvosios atletikos entuziastą Andrejų Vaičiulį pasikalbėti.

Pasirodo, ramybės M. Tumėnui nedavė akmuo - unikalus bėgimo varžybas ir nugalėtojų vardus įamžinantis simbolis. Vienas toks riedulys, primenantis kasmet rengiamas varžybas, stovi Rygos centre. Kitas paminklinis akmuo, skirtas bėgikams, puošia Košicės (Čekija) miestą.

"Akmuo buvo minties pradžia, nuo kurios pradėjome diskusijas apie įvairius bėgimų variantus Klaipėdoje", - sakė M. Tumėnas.

Būsimųjų "Gintarinės jūrmylės" varžybų idėja ir scenarijus buvo gvildenami ne vieną dieną. Pradžioje buvo žinoma tik viena - tai bus bėgimas, kurio nugalėtojai įamžinami akmenyje. Prisijungus Juozui Rupšlaukiui, daug diskutuota, kur renginys galėtų vykti. Nuspręsta, kad bėgimas privalo vykti prie vandens. Ir trasa, ir jos kraštovaizdis turįs būti įvairus - plentas, pajūrio smėlis, vanduo, kopos, kalniukai. Taip visų akys nukrypo į unikalų gamtos kampelį - Smiltynę.

Įprastai bėgimas matuojamas metrais, kilometrais, myliomis, jardais. Tačiau šiam reikėjo rasti kitą, specifinį, mato vienetą. Kadangi Lietuva - jūrinė valstybė, o Klaipėda - vienintelis šalies uostas, bėgimą nuspręsta matuoti jūrmylėmis (1 jūrmylė - 1 852 m). Gintaro kelio istorija bėgimui suteikė dar vieną, tik šiam kraštui būdingą gintarinį atspalvį.

Remiantis orientacininkų patirtimi, paruošta unikali "Gintarinės jūrmylės" trasa, kurią matavo ir kūrė M. Tumėnas. Dalyviai bėga plentu, marių pakrantėmis, Smiltynės miško takeliais, kopų keliukais bei pajūrio smėliu.

"Trasa tikrai įdomi ir ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad nubėgę 3 jūrmyles sportininkai apibėga visą Lietuvą - išbando Suvalkijos lygumas, Aukštaitijos kalnelius ir pamario klampų smėlį", - pasakojo M. Tumėnas.

Kol jis buvo tarp "Gintarinės jūrmylės" organizatorių, skrupulingai rinko protokolų knygutes, kuriose užfiksuotos ne tik jūrmylę įveikusių bėgikų pavardės, rezultatai, bet ir susirinkimų užrašai, pastabos, rėmėjų pasiūlymai, laikraščių iškarpos ir programėlės.

M. Tumėnas pasidžiaugė, kad įgyvendintas ir esminis sumanymas - pastatytas legenda tapęs 6 tonas sveriantis paminklinis akmuo, kurį kūrybiškai apdorojo skulptorius Arūnas Sakalauskas. Nuo to laiko akmenyje iškalamos visų nugalėtojų pavardės.