Anastasija Litvinenko: "Svarbiausia trenerio užduotis - padėti žmogui pamilti sportą"

Dažnas iš mūsų, nuklydęs nuo Naujųjų metų tikslų, kaltina visą pasaulį, o ne save patį. Kaip pasiekti tokių rezultatų? Kaip motyvuoti save, kad sportas ir sveika mityba taptų gyvenimo būdu?

Kvalifikuota sporto trenerė ir sveikos gyvensenos propaguotoja Anastasija Litvinenko sako, jog dažnas ieško tik pasiteisinimų ir nesiryžta sportuoti, nusistatęs sau trumpalaikius tikslus.

POMĖGIS. "Vienas didžiausių mano pirkinių buvo motociklas. Nusipirkau, o kas toliau? Tada, žiūrėdama į jį, prisiverčiau išsilaikyti teises", - prisimena trenerė.

Trenerė pasakoja, kad nereikia nuvertinti savo jėgų, tačiau taip pat svarbu ir nepervertinti jų. "Sunkiausia yra pradėti, o toliau tereikia, kad sportas ir sveika mityba taptų įpročiu", - teigia sporto trenerė.

Kada ir kaip sportas atsirado jūsų gyvenime?

Sportas mano gyvenime atsirado labai seniai. Kartais juokauju, kad jau kai gimiau, buvau sportininkė. Vaikystėje išbandžiau visas sporto šakas. Šokau, žaidžiau tenisą, lankiau plaukimą, todėl natūralu, kad žavėjimasis sportu susiformavo jau anksti vaikystėje. 14 metų pirmą kartą atėjau į sporto salę, tada taip susižavėjau trenerio darbu, jog pažadėjau sau, kad vieną dieną tikrai būsiu trenere. Nuo to laiko ne tik aktyviai sportuodavau, tačiau skaitydavau papildomą literatūrą, žiūrėdavau įvairias laidas apie sportą bei sveiką gyvenimo būdą. Jei ne mano šeima ir draugai, niekada to nebūčiau pasiekusi. Juokaudama sakau, jog jie buvo mano "eksperimentiniai triušiai" - aš juos treniruodavau ir būdavau jų asmeninė trenerė. Iš tiesų mano tikslas buvo, yra ir bus padaryti taip, kad sportas žmogui būtų toks reikalingas kaip valgis ar miegas.

Koks kelias laukė, kai nusprendėte tapti trenere?

Aš baigiau tarptautinio verslo studijas Vilniuje. Tai visiškai nesusiję su mano profesija, tačiau aš tai laikau svarbiu savo gyvenimo momentu. Išsimokslinimas ir žinios yra vienas svarbiausių tik ką mokyklą baigusių moksleivių etapų.

Nors ir studijavau, negalėjau paleisti minties apie trenerio darbą. Mokydamasi Vilniuje lankydavau sporto salę, tada jaučiausi žinanti viską ir galvojau, kad visus pratimus atlieku teisingai ir nepriekaištingai. Nusprendžiau apsilankyti pas asmeninį sporto trenerį, o tada ir supratau, kad aš visiškai nieko nemoku.

Trenerio darbas yra sudėtingas, neužtenka žinoti kelis pratimus ar papasakoti klientams apie sveiką mitybą. Kiekvienas žmogus - individualus atvejis: turi pastebėti, ko jam reikia, ką jis gali atlikti, o ko ne. Svarbiausia užduotis treneriui - padaryti taip, kad žmogus pamiltų sportą.

Ėjau mažais žingsneliais svajonės link, tada treniruodavau ir padėdavau tik savo draugėms. Jos man kartodavo, kad turiu dirbti trenere. Pagaliau prisiruošusi tobulėti ir eiti svajonės link, Klaipėdos universitete baigiau mokslus ir gavau sporto trenerės licenciją. Gavau diplomą ir supratau, kad žinių vis tiek per mažai. Grįžusi atgal į Vilnių baigiau dar keletą kursų, kad galėčiau dirbti sporto salės ir grupinių treniruočių trenere. Po to prasidėjo intensyvios treniruotės, varžybos ir visas sunkus darbas padedant savo klientams ir taip pat pačiai tobulėjant sporto srityje. Trenerio darbas toks, jog gali mokytis visą gyvenimą. Nauji treniruočių kursai - leki ten, nauji kursai apie mitybą - ir vėl leki ten, ir taip be pabaigos.

Kokie jūsų pomėgiai, be sporto? O gal be sporto jau niekaip?

Be sporto niekaip. Mano sporto sfera plati. Kiti kolekcionuoja rinktinius ir vienetinius daiktus, o aš tik galvoju, kokią naują sporto šaką išbandyti. Mėgstu bokso treniruotes, taip pat "CrossFit" treniruotes. Man patinka sportuoti su svoriais ar ištvermės treniruotės, kitaip tariant aktyvios ir fizinės ištvermės reikalaujančios treniruotės. Dabar mano naujas pomėgis sportuoti prie jūros su savo augintiniu, šuniuku Rojumi. Vasara toks metas, kai treniruotis gali lauke ir pakeisti jau taip nusibodusią namų ar sporto salę.

Turiu ir vieną pomėgį, be sporto - mėgstu važinėti motociklu. Kelionė gaunant teises vairuoti motociklą buvo kuriozinė. Pirma, vienas didžiausių mano pirkinių buvo motociklas. Nusipirkau, o kas toliau? Tada, žiūrėdama į jį, prisiverčiau išsilaikyti teises. Kai papasakoju žmonėms, kurie irgi turi motociklus, šie nesijuokia, nes dažnas iš jų darė lygiai taip pat. Nusipirko, o tada išsilaikė teises jį vairuoti. Važinėjimasis motociklu yra mano aistra. Vieni sako, jog tai pavojinga, tačiau viskas, ką žmogus daro atsargiai ir tvarkingai, yra saugu.

Ar didelė konkurencija dirbant asmeniniu sporto treneriu? Kokius tikslus iškeliate dirbdama su asmeniniais klientais?

Konkurencija dabar - kaip niekad didelė. O ypač man, kai esu neviešas ir savęs reklamuoti nelinkęs žmogus. Man net sunku prisiversti įsikelti nuotrauką į socialinius tinklus. Prisimenu savo pirmąją grupinę treniruotę: išvydau 30 žmonių, mane apėmė baimė. Nebuvau pratusi nei kalbėti su tiek žmonių, nei būti dėmesio centre. Todėl grįžusi namo net verkdavau nuo įtampos. Dabar, aišku, tai prisimenu su šypsena, nes tai buvo naudinga ir reikalinga patirtis. Po kiek laiko aš pradėjau dirbti su klientais.

Mano tikslas nėra "išpešti" kuo daugiau pinigų, man svarbu, kad sportas ir sveika mityba taptų jų gyvenimo dalimi. Daug žmonių ateina ir sako, jog nori atsikratyti nereikalingų kilogramų. Jie pasiekia savo tikslą, tačiau vėl grįžta į senas vėžes, ir - vėl viskas iš naujo. Todėl pagrindinis tikslas padėti ne tik pasiekti rezultatų, tačiau parodyti žmogui, kad sportas yra linksma, kad jis gerina nuotaiką, bendrą savijautą, dailina kūno linijas, svarbiausia - tvirtina kūną. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba sėdimą darbą. Džiaugiuosi, kad yra klientų, kurie ateina ne dėl idealių kūno linijų, o dėl to, kad yra "pamišę" dėl sporto. Tiesiog galiu pasakyti, kad kiekvienas treneris nori padėti žmogui pamilti sportą.

Kokias didžiausias klaidas daro žmonės, atėję į sporto salę ir nusprendę sveikai maitintis?

Dabar aš tai jau vadinu populiarumu. Maitintis sveikai ir įkelti nuotrauką iš sporto salės tapo mada. Tačiau kalbant rimtai didžiausia klaida yra tai, jog niekada nesportavęs žmogus ir pusę savo gyvenimo maitinęsis "netvarkingai" ir nesubalansuotai, staiga pradeda sportuoti kiekvieną dieną ir nusprendžia visiškai atsisakyti miltinių produktų, cukraus, kartais net mėsos. Tai didelė klaida.

Krūvį reikia didinti pamažu, maitinantis, žinoma, sveikai, tačiau leisti sau bent kartą per savaitę suvalgyti ko nors saldaus ar gardaus. Tada žmogus palaiko balansą, nes dažniausiai, kai nusprendžia kategoriškai viską pakeisti, dažnas meta visa tai labai greitai. Antroji didelė klaida - niekada nesportavus savamoksliškai treniruotis. Sutinku, kad dažnas nenori leisti pinigų treneriams, tačiau siūlyčiau bent 2-3 kartus pabandyti ir sportuoti su asmeniniu treneriu. Jis padės ir supažindins su treniruoklių sale, pratimais, atsakys į rūpimus klausimus. Jei sporto treneris jums atrodo nereikalingas, pabandykite grupines treniruotes. Jose smagu, nes gali sportuoti su draugais, taip pat jas veda profesionalūs treneriai. Dažnas jas renkasi dėl to, kad viskas suplanuota nuo A iki Z, treniruotės skirtingomis savaitės dienomis ir pritaikytos skirtingoms raumenų grupėms bei įvairiems žmonių poreikiams.

Ko palinkėtumėte tiems, kurie nori keisti savo gyvenimo būdą, bet vis neprisiruošia?

Norėčiau, kad kiekvienas žmogus atrastų sau mielą sporto šaką, kuri jį atpalaiduotų po sunkios darbo dienos. Tegul tai būna tenisas, plaukimas, šokiai, važinėjimasis su riedučiais, visiškai bet kas. Tegul bent pabando tai atrasti ir pamatys, kaip pasikeičia jų gyvenimas. Daug kas kartoja, kad nėra laiko, bet turiu tokių klientų, kurie dirba nuo ankstaus ryto iki vakaro. Jie atsikelia 6 val. ryto ir eina sportuoti, o tada - darban. Viskas yra įmanoma, tiesiog nereikia ieškoti pasiteisinimų. Siekit savo svajonių!