Programos "Kurk Lietuvai" parengtoje mokinių fizinio aktyvumo situacijos Lietuvoje analizėje teigiama, kad šalies moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių - vos 10 proc.
Nurodoma, kad tokiai statistikai antrina ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Mažiausia mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo norma - viena valanda per dieną. O Lietuvoje ilgesniu nei reikalaujamas minimumas aktyvumu esą gali pasigirti vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų.
Analizės autorės, remdamosi PSO duomenimis, nurodo, kad nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu. 1994-2010 m. bent 1 val. aktyviai judėdavo beveik 32 proc. 11-15 m. vaikų, 2010 m. - 28,8 proc., 2016 m. - 20,5 proc.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 10 metų, nuo 2004 m. iki 2014 m., vaikų iki 17 m. laikysena pablogėjo per 15,8 proc.
PSO tyrimai parodė, kad sutrikimais skundžiasi beveik kas ketvirtas 11-15 m. vaikinas. Merginų situacija kiek sudėtingesnė, nes su amžiumi nusiskundimų sveikata tik daugėja. Bent kartą per savaitę sveikatos sutrikimais skundėsi kas trečia vienuolikmetė, o sulaukusios 15 m. tai darė jau daugiau nei kas antra paauglė.
Ligos, kurių mažinimui įtakos turi aktyvumas ir taisyklingi sveiko gyvenimo įpročiai, dažniausiai įvardijamos kaip skeleto ir raumenų ligos. Statistiškai kas trečias iki 6 m. vaikas jau skundžiasi šiomis problemomis. Pasiekę mokyklinį amžių, vaikai šiomis problemomis skundžiasi dar dažniau ir statistiškai apibrėžiama, kad stuburo problemomis skundžiasi jau 8 iš 10 vaikų.
"Nors mokyklose ir vyksta fizinio lavinimo pamokos, tačiau to tikrai nepakanka, norint ugdyti sveiką ir aktyvų žmogų, todėl reikia keisti ugdymo įstaigų filosofiją ir skatinti vaikus ir jaunimą kuo daugiau judėti, sportuoti", - pranešime spaudai cituojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Programos "Kurk Lietuvai" projektų vadovės Justina Lizikevičiūtė ir Giedrė Rutkauskaitė sukūrė naują aktyvios mokyklos modelį, kuris skatintų moksleivių fizinį aktyvumą. Dėmesys būtų skiriamas ne tik kūno kultūros pamokoms, bet ir sportiniams pasiekimams gerinti. Pasak jų, pirmiausia reikėtų keisti ugdymo įstaigų filosofiją bei veiklos organizavimą, formalų ir neformalų ugdymą ir, svarbiausia, įtraukti į šį procesą bendruomenes bei partnerius.
Šią savaitę planuojami susitikimai su kitais galimais projekto partneriais, Švietimo ir mokslo ministerija dėl šio modelio įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą