A. Mamkus - užsispyrusi ir kantriai savo tikslų siekianti asmenybė. Ne veltui jo gyvenimo credo: "Ambicijos sukuria asmenybę."
Rankinis nėra ta sporto šaka, kuri galėtų sukaupti kalnus pinigų, tad daugkartinis Lietuvos čempionas yra priverstas dirbti net naktimis, kad tik uždirbtų pinigų duonai ir galėtų visavertiškai gyventi.
Šis Klaipėdoje gimęs ir augęs atletas rankinio pradžiamokslio mokėsi pas žinomą mūsų miesto trenerę Auksuolę Stropienę, vėliau tobulinosi pas Rasą Juškėnienę ir galiausiai būdamas 17-os buvo pakviestas į reprezentacinę miesto komandą, kuri tuomet vadinosi "Žemaitijos dragūnas".
Siekis - pagąsdinti
Kokie keliai tave suvedė su rankinio sportu? Ar prisimeni pirmąją savo treniruotę? - pasiteiravome A. Mamkaus.
Viskas vyko paprastai: atėjo į mokyklą, gal antroje ar trečioje klasėje, trenerė Auksuolė Stropienė ir pakvietė į rankinio treniruotes. Iš pradžių tai labai neužkabino, tad buvau nutraukęs treniruotes. Tačiau po metų vėl grįžau į rankinio sportą ir pas trenerę Rasą Juškėnienę užsibuvau jau ilgam.
Papasakok, kaip atsidūrei "Dragūne"?
Sunku net prisiminti, kadangi viskas vyko taip seniai. Kuomet baigėsi visos jaunių ir jaunimo amžiaus grupių varžybos, mus, gimusius 1986 metais, įtraukė į komandą, rungtyniaujančią pirmoje rankinio lygoje. Kelis metus rungtyniavau dublerių komandoje, vėliau patekau ir į "Dragūno" komandos gretas.
Kaip supratai, kad Tavo stiprioji pusė - ne pulti ir atakuoti varžovų vartus, o juos ginti?
Vaikystėje kieme žaisdavome futbolą ir man, nežinau kodėl, patikdavo stovėti vartuose. Pradėjus lankyti rankinio treniruotes, žaidžiant tekdavo kiekvienam paeiliui stotis į vartus. Po vienos tokios treniruotės trenerė Rasa Juškėnienė pasikvietė mane ir pasiūlė būti vartininku. Galima sakyti, kad trenerė pastatė į vartus.
Su kuo daugiausiai iš komandos palaikai ryšius?
Na man nekyla jokių keblumų, gerai sutariu su visais, bet daugiausia bendrauju su Gražvydu Juška. Išvykose kartu gyvename viešbučio kambariuose ir šiaip esame kaimynai. Apskritai mūsų komandoje tarp visų žaidėjų vyrauja fantastiška atmosfera, visi puikiai sutariame.
Kokios Tavo ambicijos, tikslai, susiję su "Dragūnu"?
Sakoma, apetitas kyla bevalgant. Norisi kilti vis aukščiau ir aukščiau. Privalome apginti Lietuvos čempionų titulą, labai norime vėl iškovoti LRT didžiąją taurę. Sieksime visiems įrodyti, kad pernykštis įvykis, jog nežaidėme LRT taurės finale, buvo tik nesusipratimas. Šiemet Baltijos lygoje mąstau tik apie prizinę vietą, o Europos Iššūkio taurės varžybose dar galime įveikti serbus ir pagąsdinti Europą.
Dirba naktimis
Rankinis - kietas vyrų žaidimas, šios sporto šakos atstovus nuolat kankina traumos. Ar pačiam pavyksta jų išvengti?
Nesu turėjęs rimtų traumų. Tfu tfu tfu (nusispjovė tris kartus per petį. - Aut. past.). Čiurnų patempimai, riešų, alkūnės, pirštų sumušimai - kasdienybė, tačiau daugiau turbūt nesu nukentėjęs.
Dėl Ukrainoje patirtos traumos trims mėnesiams komandai padėti negalės puikią sportinę formą demonstravęs vartininkas Aistis Pažemeckas. Tau atsirado daugiau galimybių pasireikšti. Nejauti pernelyg didelio spaudimo? Neslegia atsakomybės našta?
Visuomet stengsiuosi daryti tai, ką moku geriausiai. Žinoma, atsakomybė bus didesnė, nes Aistis buvo įgijęs labai puikią sportinę formą ir aikštėje darė stebuklus. Stengsiuosi komandos nenuvilti ir bent kažkiek pakeisti Aistį. Be manęs ir Aisčio, "Dragūne" dar yra du vartininkai, tad bendromis pastangomis išsikapstysime.
Papasakok apie savo laisvalaikį? Ar turi išskirtinių pomėgių? Gal ką kolekcionuoji?
Mano didžiausias pomėgis - sportas. Be rankinio dar domiuosi krepšiniu, futbolu ir "Formulės" varžybomis. Seku jų rezultatus.
"Dragūno" treneris Artūras Juškėnas minėjo, kad maždaug pusė komandos mokosi ir pusė dirba. Kuriai kategorijai priklausai?
Na, aš priklausau dirbantiesiems. Dirbu pamaininį darbą - dienomis ir naktimis. Dėl to tenka praleisti nemažai treniruočių, būna ir taip, kad po naktinės pamainos vykstu į varžybas net nemiegojęs. Gerai tai, kad darbdaviai sudaro galimybes išvykti į varžybas, jei ne jų geranoriškumas, neįsivaizduoju, kaip tektų suderinti darbą su sportu. 2013 metais tikiuosi atrasti laiko pabaigti studijas Klaipėdos universitete.
Ar nėra skaudu, kad Lietuvos čempionai, puikiai šaliai atstovaujantys sportininkai yra priversti dirbti, kad galėtų išgyventi?
Aišku, norėtųsi gyventi taip, kaip gyvena krepšininkai, bet Lietuvoje rankinio ir krepšinio populiarumo nėra ko lyginti. Kuomet nuvykstame į kitas užsienio šalis ir pamatome, koks ten rankinio populiarumas, suima pavydas. Bet mes nesiskundžiame, dirbame ir tikimės, kad ir Lietuvoje sulauksime rankinio atgimimo.
SU RAMENTAIS. Dėl Achilo sausgyslės plyšimo pagrindiniam "Dragūno" vartininkui Aisčiui Pažemeckui teko iškęsti operaciją ir kurį laiką reikės vaikščioti su ramentais. Tikimasi, kad į aikštę jis sugrįš po trijų mėnesių.
Tapo imtynininkais
Prieš porą savaičių Europos Iššūkio taurės varžybose patiesėte 14 kartų Ukrainos čempionus - ZTR rankininkus. Apibūdink, koks tuomet užplūdo jausmas?
Panašaus jausmo gyvenime nebuvau patyręs. Tai jausmas, neapsakomas žodžiais. Kažkas iš fantastikos zonos. Dar ir dabar sprisiminus kūnu bėgioja šiurpuliai. Malonus jausmas, kuomet ukrainiečių sirgaliai mums šaukė "malaci, malaci" (lietuviškai - šaunuoliai, šaunuoliai). Jie suprato, kad atidavėme visą savo širdį.
Kitų metų vasarį Klaipėdos "Dragūnas" Europos Iššūkio taurės turnyro aštuntfinalyje susitiks su Serbijos Kragujevaco "Radnički" ekipa. Ką žinai apie varžovus? Kaip juos vertini?
Žinau tik tiek, kad jie serbų čempionate yra tarp vidutiniokų. Manau, kad Zaporožės ZTR komanda, kurią įveikėme, buvo stipresnė, nei laukiami serbai. Na, toks įspūdis susidaro pagal jų rezultatus čempionate. Žinant serbų užsivedimą, jų mentalitetą, laukia tikrai sunki dvikova.
Kaip manai, ar pavyks "Dragūnui" padaryti dar vieną stebuklą - žengti į Europos Iššūkio taurės turnyro ketvirtfinalį, o vėliau gal net į pusfinalį ar finalą?
Tikiu ir net esu įsitikinęs, kad mes galime ir turime praeiti serbų barjerą, o tolimesniuose etapuose jau kaip Dievas duos... Daug kas priklausys ir nuo burtų. Pažadu, jog visa širdimi stengsimės ir sieksime Klaipėdai ir Lietuvai parodyti, kad rankinis mūsų šalyje dar gyvas.
Dabar "Dragūno" rankininkams - laisvesnės dienos, bemaž mėnesį neturėsite varžybų. Ką per tą laiką žadate veikti?
Artimiausios varžybos dabar laukia tik sausio 12 dieną. Per šią pertrauką treneris tikrai pasirūpins, kad mes neliūdėtume. Jau teko dalyvauti imtynių treniruotėje, buvo tikrai labai įdomu pamatyti kitos sporto šakos virtuvę iš arčiau. Taip pat dalyvausime bokso, kikbokso treniruotėse, sporto klube "Klaipėda Gym" minsime dviračius ir darbuosimės su TRX diržais. Nesiilsime, o dirbame ir ruošiamės kitai sezono daliai. Kurį laiką treniruotės vyks be rankinio - stipriname savo fizinę formą.
Vizitinė kortelė
Gimimo data: 1986 05 01.
Gimtasis miestas: Klaipėda.
Ūgis: 187 cm.
Svoris: 94 kg.
Pravardė (kaip vadina komandos nariai): neturiu. Komandos draugai vadina vardu arba pavarde.
Pozicija: Vartininkas.
Išsilavinimas: nebaigtas aukštasis.
Pirmasis treneris: Auksuolė Stropienė ir Rasa Juškėnienė.
Pasiekimai: triskart Lietuvos čempionas, dukart LRT taurės laimėtojas, Baltijos rankinio lygos trečios vietos laimėtojas.
Saldžiausia pergalė: Ukrainos čempionų Zaporožės ZRT rankininkų eliminavimas.
Debiutas "Dragūno" komandoje: 2004 metai.
Šeimyninė padėtis: nevedęs.
Talentingiausias rankininkas: Thierry Omeyer ir, žinoma, Arūnas Vaškevičius.
Mėgstamiausias patiekalas: cepelinai (teko valgyti vieno žmogaus gamintus, pasakiško skonio).
Gyvenimo credo: ambicijos sukuria asmenybę.
Geriausias rašytojas: Mario Puzo.
Mėgstamiausia skaityta knyga: "Krikštatėvis".
Talentingiausias aktorius: Jason Statham.
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: "Transporteris".
Mėgstamiausia muzikos grupė ar atlikėjas: Marijonas Mikutavičius.
Labiausiai "vežantis" muzikos kūrinys: "Trys milijonai".
Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: "Tikiuosi, kad dar laukia toks žygdarbis ateityje."
Niekada neišdrįstų... šokti su parašiutu.
Didžiausia su rankiniu susijusi svajonė: laimėti Europos Iššūkio taurę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą