Bankroto kortą ištraukęs „Neptūnas“ ieško gelbėjimosi šiaudo

Delfi žiniomis, penktadienį klubo atstovai bendraus su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Tai bus nebe pirmas pokalbis su savivaldybe šią savaitę.

Nei „Neptūno“ direktorius Vilius Sukonas, nei savininkas Sigitas Ambrazevičius komentuoti susitikimo darbotvarkės nenorėjo.

„Žinokite, esu užsiėmęs, dirbu savo darbus, neturiu kada kalbėti, neturiu ką komentuoti“, – vos išgirdęs klausimą, ragelį padėjo S. Ambrazevičius.

V. Sukonas, pasiteiravus apie „Neptūną“ šiuo metu slegiančias skolas, tik patikino, jog apie tai esą ruošiamasi informuoti atskiru pranešimu žiniasklaidai.

Bent dalį skolų šleifo dabartinė ekipos vadovybė paveldėjo iš savo pirmtakų. 2017-ųjų pabaigoje tuometis klubo direktorius Artūras Žalys teigė, jog įsiskolinimai siekia 1,1 mln. eurų.

Pernai skelbta, kad skolos susitraukė iki 800 tūkst. eurų.

Šiame sezone bendras „Neptūno“ biudžetas turėjo sudaryti apie 1,5 mln. eurų, tačiau realybę pakoregavo koronaviruso pandemija.

Neoficialiomis žiniomis, klubo vadovai tikisi savivaldybės finansinės injekcijos, taip pat ieško galimybių veiklą tęsti kitame juridiniame asmenyje.

Meras V. Grubliauskas Delfi teigė kol kas nežinantis reprezentacinio miesto klubo finansinės situacijos.

„Tikiuosi, kad ji bus detaliai pristatyta, noriu išgirsti, kokia yra klubo padėtis, kokie savininkų ir vadybos planai dėl šios situacijos, kuri Lietuvoje turbūt niekam nėra lengva.

Kol kas dar tikrai nenorėčiau kalbėti tokiomis skambiomis frazėmis (kaip bankrotas – Delfi), manau, kad apie tai šiandien kalbos dar tikrai neturėtų būti. Tačiau norisi iš pirmų lūpų išgirsti, kokios yra perspektyvos.

Yra ir visokių santykių aiškinimosi su žaidėjais, agentais, kitais LKL klubais. Norisi iš „Neptūno“ vadovų išgirsti ne tik emocijas, bet ir skaičius. Kalbų yra visokių, lūkesčių – taip pat. Bet turint omenyje, kad Klaipėda turi gilias krepšinio tradicijas, skiria tam daug dėmesio, šiandien neskubėkime nieko laidoti“, – dėstė V. Grubliauskas.

Šiemet savivaldybė sumažino klubo finansavimą ir skyrė 620 tūkst. eurų. Pernai „Neptūnui“ iš pradžių buvo atseikėta 795 tūkst. eurų, o lapkritį pridėti dar 244 tūkstančiai.

„Savivaldybė savo įsipareigojimus vykdė ir vykdo. Kita vertus, nepamirškime, kad „Neptūnas“ po savo sparnu priglaudė ir moterų krepšinį, yra ambicijų dėl futbolo vystymo. Ko gero šitos ambicijos šiek tiek pranoksta vien tik „Neptūno“ finansavimo klausimą. Bet apie tai man pirmiau reikia pasikalbėti su pačiais klubo savininkais“, – paklaustas, kodėl mažėjo parama, kalbėjo meras.

Primename, kad „Neptūnas“ kartu su kitais LKL klubais figūruoja Konkurencijos tarybos praėjusį mėnesį pradėtame tyrime dėl galimo kartelio.

Tyrimui peno davė į viešumą nutekėjęs S. Ambrazevičiaus laiškas Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vadovams, kuriame šie kaltinami nesilaikę susitarimo nemokėti krepšininkams atlyginimų nuo kovo vidurio, kai nutrauktas LKL sezonas.

Konkurencijos taryba nusprendė išsiaiškinti, ar toks susitarimas tikrai buvo, o jei tai pasitvirtintų – ar jis nepažeidžia Konkurencijos įstatymo.

Už dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o juridinio asmens vadovui gali būti skirta iki 14,5 tūkst. eurų bauda ir apribota teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.