Mieste vienu metu veikė net trys 25 m uždari baseinai, taip pat anuomet klaipėdiečiai galėjo mėgautis ir baseinais po atviru dangumi. Tad nenuostabu, kad per tą laikotarpį buvo išugdyti ir sportinį kelią pradėjo olimpinis prizininkas Arsenas Miskarovas, olimpinėse žaidynėse dalyvavę Mindaugas Bružas ir Pavelas Suškovas.
Kalbėdami apie tragišką dabartinę situaciją miesto valdžios atstovai tikina, kad ji greitai pagerės.
Po atviru dangumi
Istorijos šaltiniai ir nuotraukos atskleidžia, kad dar 1946 m. Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi.
"Būtent šiame baseine 1946 metų rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas. Nuo 1934 iki 1938 metų kasmet per Jūros šventę vykdavo Klaipėdos ir Kauno plaukikų mačai. Tuo metu net 12 iš 13 Lietuvos rekordų priklausė klaipėdiečiams", - dar 1984 m. išleistame leidinyje rašė beveik tris dešimtmečius Klaipėdos plaukimo sportą kuravęs ir vienu metu net dvejuose miesto baseinuose - "Neptūno" ir "Gintaro" - direktoriumi dirbęs klaipėdietis Romualdas Rosenas.
Masinis plaukimo sportas Klaipėdoje pradėjo vystytis 1957 m., kai prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) mokytojo Jono Urvakio iniciatyva buvo pastatytas dar vienas atviras miesto plaukimo baseinas. Jame vykdavo ne tik plaukimo, bet ir vandensvydžio varžybos.
Vėliau, 1969-aisiais, šis atviras baseinas rekonstruotas į 25 m uždarą baseiną, kuris vėliau pavadintas "Gintaro" vardu.
2011 m. jis buvo renovuotas iš pagrindų, pastatytas priestatas, įmontuota šiuolaikiška vandens valymo technika. Rekonstrukcija atsiėjo per 4 mln. litų. Tačiau miestiečiai jame gali lankytis tik rytais ir kelias valandas šeštadienio bei sekmadienio vakarais.
LIKIMAS. 1972 m. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas "Neptūno" vardu. Nuotraukoje - baseino atidarymo šventė. 1995 m. jis buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir neveikia iki šiol bei tapo pro plyšius į pastatą įskrendančių paukščių išviete. Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.
Ėmė byrėti tinkas
1972 m. Paryžiaus Komunos gatvėje buvo pastatytas dar vienas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas "Neptūno" vardu. R. Roseno duomenimis, šiuose dviejuose baseinuose plaukimo abėcėlės mokėsi per 1 000 moksleivių.
1978 m. "Gintaro" baseine buvo įsteigta specialioji karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas tik "Neptūno" baseine, kuris 1995 m. vasarį buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir visi plaukikai grįžo treniruotis į "Gintaro" baseiną.
PRISIMINIMAI. Beveik tris dešimtmečius Klaipėdos plaukimo sportą kuravęs klaipėdietis Romualdas Rosenas prisimena, kad buvo laikai, kai uostamiestyje plaukimo sportas tiesiog klestėjo, o miestiečiai baseinus lankė itin aktyviai.
"Nieko ten tokio baisaus nebuvo - nuo lubų nubyrėjo tinko gabaliukai. Valdžiai rašiau raštus, kad skirtų lėšų kosmetiniam remontui, bet tada buvo sunkūs laikai - pinigų nebuvo ir galiausiai nusprendė laikinai uždaryti baseiną, - beveik 20 metų senumo istoriją prisiminė "Neptūno" baseino direktorius. - Tas "laikinai" tęsiasi iki šiol. Taip ir sunaikino šį baseiną, o jis, atlikus kosmetinį remontą, galėjo veikti dar daugybę metų. Labai dėl to skaudėjo ir dar skauda širdį. Bijau, kad taip pat neatsitiktų ir su vadinamuoju "Dinamo" baseinu, kuris priklauso Klaipėdos valstybinei kolegijai."
Pasiplaukiojimas kareivinėse
1975 m. sovietų kariauna buvo pasistačiusi 25 m ilgio trijų takų baseiną vadinamosiose raudonosiose kareivinėse (dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje). Jame treniravosi tik kariškiai.
Kai 1993 m. į raudonąsias kareivines įsikraustė universitetas, baseino vanduo jau buvo išleistas, pati patalpa paversta kažkokiu laikinu sandėliu. Teigiama, kad jį prikelti gyvenimui buvo galima be didelių pinigų, bet šito darbo niekas nesiėmė.
"Dar buvo baseinas - "varlinukas" - šalia Danės upės esančiame vaikų darželyje. Jis buvo skirtas mažiems vaikams mokyti plaukti. Beje, gal dar 1955-1956 metais netoli buvusio "Telekomo" pastato Danės upėje buvome radę savadarbį baseinėlį - iš medžių buvo padarytos sienelės, ten vykdavo vandensvydžio varžybos", - prisiminimais dalijosi plaukimo sporto specialistas.
Treniravosi policininkai
1976 m. Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m "Dinamo" baseinas. Tad tuomet vienu metu Klaipėdoje veikė trys baseinai - "Dinamo", "Gintaro" ir "Neptūno".
Tiesa, tuomet "Dinamo" baseinas priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu. Jame treniravosi Vidaus reikalų ministerijos atstovai, policijos auklėtiniai.
2007 m. šis baseinas pastatų mainų būdu buvo perduotas Klaipėdos valstybinei kolegijai.
"Miestui šis baseinas niekada nepriklausė. Jis visą laiką buvo kitų rankose, tačiau miestiečiai, susimokėję pinigus, galėjo ir dar gali eiti pasiplaukioti savo malonumui", - aiškino savivaldybės administracijos Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialistas Ignas Pocius.
Dabar šiam baseinui gresia išnykimas, kadangi kolegijai kasmet jis atneša maždaug 300 tūkst. litų nuostolių. Jau rytoj ketinama baigti 2013 m. sezoną - iš baseino bus išleistas vanduo ir kol kas didesnė tikimybė, kad rudenį naujo taip ir nebebus prileista. Šio baseino darbuotojai jau yra gavę apie atleidimą iš darbo įspėjančius lapelius.
Tiesa, Lietuvos plaukimo federacija dar deda visas pastangas, kad šis baseinas bent porai metų būtų išsaugotas.
"Plaukimo federacijos atstovė Asta Dirgėlienė prašė mūsų konkrečių baseino išlaidų skaičiavimų. Liepą dar planuojamas susitikimas su jais, valdžios atstovais. Gal dar kas pajudės iš mirties taško", - sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Adomas Mažeika.
ISTORIJA. 1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas. Čia dažnai treniruodavosi ne tik plaukikai, bet ir vandensvydininkai. Vėliau, 1969 m., šis atviras baseinas rekonstruotas į 25 m uždarą baseiną, pavadintą "Gintaro" vardu. Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.
Valdžios pažadai
Pagal Klaipėdos valdžios planus, 2016 m. šalia "Švyturio" arenos turėtų būti pastatytas naujas 50 m baseinas. Tačiau uostamiestyje apie tokio baseino statybas garsiai kalbama jau daugiau nei 10 metų. Iš pradžių jį buvo planuojama statyti prie LCC tarptautinio universiteto P. Lideikio gatvėje.
Buvo rengta ir šio baseino galimybių studija, kuri miestui kainavo 50 tūkst. litų, tačiau vėliau viskas nutilo.
Taip pat daug kartų buvo kalbama, kad reikėtų nugriauti nuo 1995 m. neveikiantį "Neptūno" baseiną ir jo vietoje pastatyti naują, bet valdininkų kalbos ir liko tik kalbomis.
"Labiausiai skauda, kad uždarius baseinus, kenčia plaukimo sportas. Galvoju, kad miesto valdžiai turėtų būti ne vis tiek, jeigu smuks Klaipėdos plaukikų sportiniai rezultatai. Turėtų jaudinti jaunimo užimtumas, galimybė išmokyti plaukti tuos, kurie nemoka to daryti", - kalbėjo ilgus dešimtmečius Klaipėdos plaukimo sportui vadovavęs R. Rosenas.
"Niekur nežiūri taip atsainiai"
Margarita VOLKOVA, buvusi Klaipėdos plaukimo trenerė
Stebiuosi uostamiesčio valdininkų abejingumu, nesugebėjimu išsaugoti mūsų miesto baseinų ir apatišku požiūriu į plaukimo sportą. Nė viename Lietuvos mieste į plaukimo sportą nežiūrima taip atsainiai. Visur kyla nauji baseinai, tik pas mus jie uždaromi ir daugelį metų nerekonstruojami. Ar tik nebus taip, jog Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas uždaromas specialiai, kad kažkas vėliau galėtų pasistatyti šioje žemėje sau namus? Kas galėtų paneigti šią versiją?
Prieš porą dešimtmečių plaukimo sportas Klaipėdoje buvo vienas populiariausių. Kai dar dirbo "Neptūno" baseinas, jame tiesiog virte virė gyvenimas - nuo vaikų gausos tiesiog skambėdavo visas baseinas. Pas mus kiekvieną dieną apsilankydavo mažiausiai tūkstantis paplaukioti panorusių vaikų. Taip pat baseine mėgdavo pasipliuškenti ir suaugusieji bei pagyvenę žmonės. Baseinas atsidarydavo pusę septynių ryte ir iki pat vėlyvo vakaro būdavo pilna žmonių.
Tuomet treniruodavosi povandeninio plaukiojimo, šuolių, sinchroninio plaukimo ir vandensvydžio grupės. Mūsų plaukikai šalyje buvo lyderiai - laimėdavo ir prieš Vilnių, ir prieš Kauną. Būtent "Neptūno" baseine rengdavome Lietuvos, Baltijos šalių ir tarptautinius čempionatus. Nuo gausybės žiūrovų tiesiog lūždavo tribūnos. Buvo tiesiog nuostabu.
Liūdna, kad dabar vaikai priversti treniruotis susigrūdę "Gintaro" baseine. Pamenu, kai dar Eugenijus Gentvilas buvo miesto meras, treneriams buvo pasakęs: "Turime Klaipėdoje jūrą ir treniruokitės joje." Juk tai tas pats, kas žaisti į vieną krepšį.
Jau daugiau nei prieš 20 metų valdininkai pradėjo kalbėti apie naujojo baseino statybas, tačiau iki pat šiol jo nėra. Jau seniausiai žadėjo rekonstruoti buvusį "Neptūno" baseiną. Man žinoma, kad už rekonstrukcijos projektą buvo sumokėję šimtą tūkstančių litų, tačiau įdomu, kur tas projektas dingo? Mane stebina valdininkų neūkiškumas.
"Reikia ne griauti, o kurti"
Mindaugas BRUŽAS, Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis
Nuvažiavus į Vokietijos, Skandinavijos, Anglijos ar net Lenkijos miestus galima išvysti po tris keturis įspūdingus baseinus, net jei ten gyvena vos penkiolika ar dvidešimt tūkstančių gyventojų. Daug kur užsienyje sudarytos visos sąlygos - baseinai įrengti pagal šiuolaikinius standartus, erdvi sporto salė, vyksta vandens pramogėlės. Stengiamasi, kad tik žmonės kultivuotų plaukimo sportą, o kas vyksta pas mus? Rengiamos baseinų naikinimo akcijos. Ar tai normalu?
Visada lengviausia yra kažką sunaikinti, sugriauti, tačiau prieš kažką darant reikia gerai viską apsvarstyti. Jei bus uždarytas dar vienas miestiečiams pasiplaukioti skirtas baseinas, bus padaryta didžiausia beprotybė. Manyčiau, kad Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas dar kelerius metus gali gyvuoti. Reikia tik parengti verslo ir investicijų planą, šiek tiek pasukti galvas ir šis baseinas gali tapti pelningas. Įrenkime šalia maitinimo įstaigą, treniruoklių sporto salę, pirteles, ir bus daugybė žmonių.
Giesmeles apie naujojo baseino, atitinkančio tarptautinius varžybų reikalavimus, statybas girdime jau daugybę metų. Kai dar pats aktyviai sportavau ir Sporto skyriaus darbuotojams pasakiau, jog gėda į Klaipėdą kviestis užsieniečius, man atrėžė: "Išsinuomokite baseiną Vilniuje ir ten renkite varžybas". Juokas pro ašaras.
Jei mieste pagaliau būtų pastatytas 50 metrų baseinas, iš jo galėtume gauti ir finansinės naudos. Galėtume rengti įvairias tarptautines varžybas ir net Europos ar pasaulio čempionatus. Galbūt pas mus atvyktų stovyklauti kitų šalių plaukikai. Jau vien tai, kad čia yra pajūris, gali vilioti sportininkus.
"Situacija greitai pagerės"
Vytautas ČEPAS, Klaipėdos vicemeras
Mes nesame Gulbių gatvėje esančio baseino savininkai, tad negalime jiems įsakyti neuždaryti baseino. Perpirkti baseiną - pernelyg brangu, neturime tokių lėšų. Skaičiavome, kad rekonstruoti Klaipėdos valstybinės kolegijos baseiną, preliminariais duomenimis, kainuotų nuo 8 iki 15 milijonų litų. Iš kur gauti tokias lėšas? Dabar tokių pinigų duoti niekas negali. Juk negalime į kairę ar dešinę švaistyti miestiečių pinigų.
Mes diskutavome su kolegijos atstovais. Galėtume iš jų pirkti paslaugas tam tikromis valandomis ir taip prisidėti prie jo išlaikymo. Lyg ir esame apsitarę. Dar tikrai negalime teigti, kad baseinas bus uždarytas. Dar vyksta kalbos.
Kitąmet rugsėjį Klaipėdoje, Liepų gatvėje, atsidarys sporto klubas, kuriame bus ir 25 metrų ilgio baseinas su 4 takeliais ir vandens pramogomis. Dar yra baseinas ir viename miesto centre įsikūrusiame sporto klube. Baseiną žada statytis ir Klaipėdos universitetas, be to, 2016 metais turėtų būti baigtas statyti ir 50 metrų ilgio miesto baseinas. Taigi situacija Klaipėdoje turėtų gerokai pasikeisti į gerąją pusę.
Pastačius minėtąjį 50 metrų baseiną, kolegijos baseinas mums taptų našta. Pagal skaičiavimus, 2016 metais Klaipėda pagal baseinų skaičių ir jų poreikį vienam žmogui prilygs Mančesteriui. Taigi baseinų tikrai pakaks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą