Bronislavui Vyšniauskui - 70 metų!

Tai išties spalvinga ir įvairialypė asmenybė, apdovanota išskirtiniais talentais ir neeiliniu darbštumu. Visa tai atspindi ir per 70-metį nuveiktų darbų gausa. Norint viską aprašyti, neužtektų ne tik visų "Vakarų ekspreso" laikraščio puslapių, bet ir kelių tomų knygos.

Tačiau bandysime apžvelgti bent jau įsimintiniausius ir labiausiai į sporto istorijos puslapius įsirėžusius B. Vyšniausko žygdarbius.

Sporto variklis

Pastaraisiais metais jaunimas B. Vyšniauską sieja su sunkiąja atletika, tačiau vyresnės kartos atstovai puikiai žino, kad tai - tikras sporto entuziastas, puikus įvairių sporto varžybų Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, tiesiog sporto varikliukas, atvedęs į sporto kelią ir sveiką gyvenseną ištisas šeimas bei darbo kolektyvus.

B. Vyšniauskas organizuodavo bėgimus iš Vilniaus į Klaipėdą, keliskart lėktuvu skraidino ir autobusu vežė klaipėdiečius į Maskvoje vykusias pasaulio maratono varžybas. Pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) - pasaulio galiūnų konkursus.

Prieš Naujuosius metus su mase bendraminčių nuo Vakarų laivų remonto bendrovės bėgdavo iki buvusio "Dinamo" baseino, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

Be to, B. Vyšniauskas kartu su šeima - sūnumis Ramūnu ir Tautvaldu bei žmona Dalia - prieš daugybę metų įrengė bėgimo trasą, kuri driekiasi nuo Klaipėdos vasaros estrados link Girulių.

"Patys savo rankomis kalėme betoninius dviejų metrų stulpelius kas 100-200 metrų. Trasos ilgis - 4 km 400 m. Apskritai viską dariau iš širdies. Žmonės tai matė ir galbūt dėl to į mano sporto renginius susirinkdavo išties daug žmonių. Tai buvo tikros sporto šventės, kurios sutraukdavo šeimas - sportuodavo ne tik vaikai, bet ir tėveliai bei seneliai. Kad ir Kazimiero Budrio krepšinio šeimų turnyro idėja gimė mano kabinete. Kelis pirmuosius metus jį organizavo "Lietuvos jūrų Laivininkystės" įkurtas Klaipėdos "Meridiano" sporto klubas. Jei sakytų: gali atsukti laiką ir viską pakeisti, net nesuabejojęs pasakyčiau, kad nieko nekeisčiau. Viską kartočiau iš naujo. Išlikę patys puikiausi prisiminimai. Skaudu tai, kad šiandien panašių sporto švenčių jaunimas nebeorganizuoja. Šiandien atrodo taip, kad masinių sporto renginių jau niekam nebereikia", - širdį atvėrė B. Vyšniauskas.

Jis, dirbdamas "Laivininkystėje" sporto metodininku, buvo tikras pavyzdys daugeliui darbuotojų.

"Nebūdavo laisvo savaitgalio, kad neorganizuočiau sporto švenčių. Šeštadienį ir sekmadienį vykdavo varžybos, naktį ryškindavau, džiovindavau nuotraukas ir iš paties ryto jas kabindavau ant darbo stendo. Darbuotojai ateidavo ir jau matydavo gražiausias varžybų akimirkas. Daugelis stebėdavosi ir manęs klausdavo: "Vyšniauskai, o kada tu miegi?" Pasakysiu atvirai: niekada neskaičiavau laiko, atiduoto darbui. Jei jau imuosi kokios veiklos - atiduodu visas savo jėgas, visą savo širdį. Toks jau esu. Vaikai ir žmona nuolat pyksta ir sako: "Sustok, nelėk kaip akis išdegęs, darbai palauks, pagailėk ir savęs, juk tau jau nebe 20 metų. Tačiau toks jau mano būdas - ramiai būti negaliu", - pabrėžė B. Vyšniauskas.

Į gimdymo namus - tempiamas arklių

Juk Jums jau 70 metų. Kaip jaučiatės? - pasiteiravome jubiliato.

Naktį jaučiuosi kaip 25-erių, o dieną kaip 70-metis (juokiasi. - Autor. past.). Atvirai pasakius, jaučiuosi laimingas. Be jokio gyrimosi galiu drąsiai pasakyti, kad nuveikta daug gražių darbų.

Gyvenime atlaikiau daug audrų ir vis judėjau į priekį. Kad ir mano gimimo istorija yra labai įdomi: mama staiga pradėjo jausti, kad tuoj gimdys, o gyvenome kaime, tad greitai mama su tėčiu sėdo į vežimą ir per mišką, tempiami arklių, vyko į ambulatoriją. Tuomet miško takeliai buvo labai siauri - medžių šakos trankėsi į vežimą. Pasakojo, kad mano gimimo dieną buvo net sniego, iš dangaus krito didžiuliai krušos gabalai, buvo audra, šalta, gal nulinė temperatūra, tad kelionė į ambulatoriją buvo labai pavojinga. Be to, likus maždaug kilometrui iki ambulatorijos mama pradėjo gimdyti, o nei antklodės, nei kokio rankšluosčio nebuvo pasiėmę. Tai tėtis nusivilko nuo kūno savo kailinius ir mane, naujagimį, susuko į juos. Vėliau, ambulatorijoje, medikai išvyniojo, o kūdikio nemato - visas kūnelis, net akys ir veidas buvo aplipęs kailių pūkais. Mama manė, kad aš neišgyvensiu, bet štai išgyvenau ir, atlaikęs visas audras, gyvenu sau iki šiol.

Daugelis stebisi Jūsų sveikata, jaunatviškumu ir trykštančia energija. Ar tikrai metai neslegia pečių?

Man jau 70 metų? Tikrai? Negaliu patikėti... Esu dar energingas, sveikata nesiskundžiu, turiu penkis anūkus, dirbu mėgstamą darbą, tad ko gi daugiau norėti?

Kaip man pačiam atrodo, aš visada gyvenau ir gyvenu tik dabartimi. Nesakau, kad apie ateitį negalvoju, nesusimąstau, bet kiekviena diena užgriūva su savo rūpesčiais ir darbais - tik spėk suktis. Ir sukiesi kaip užsuktas. Būna, kad vakare jau pavargstu, kaip sakoma, nusikalu, bet be darbo savęs neįsivaizduoju.

Pasakysiu daugiau: aš darau tai, kas man teikia malonumą, - treniruoju sunkiaatlečius. Bet šiandien treneris - tai ir auklėtojas, ir psichologas, ir gydytojas, ir sporto bazės vadovas, ir pinigų ieškotojas.

Bet į tą darbą ėjau sąmoningai. Būdamas "Laivininkystės" sporto metodininkas surinkau vaikus ir pradėjau juos treniruoti. Treniravau negaudamas už tai jokio atlyginimo, negana to, už savo pinigus 1991-1996 metais pripirkau štangų, staklių, kitos būtinos įrangos, vėliau įkūriau sunkiosios atletikos centrą, kuriame perspektyviausi sportininkai po vienu stogu gyvena ir sportuoja. Nesigirdamas pasakysiu tiek: man pavyko išgelbėti sunkiąją atletiką Klaipėdoje.

Pavyko paruošti gražų būrį įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojų bei prizininkų, tarp kurių - daugkartiniai Europos prizininkai Ramūnas Vyšniauskas ir Žygimantas Stanulis, Europos jaunimo čempionato laureatai Aleksandra Stepanova, Marius Mickevičius, Vincas Šlevinskis ir dar būrys jaunimo atstovų. Net sudėtinga visus išvardyti.

Itin džiaugiuosi, kad pastaruosius kelerius metus turime akivaizdų sunkiosios atletikos lyderį - absoliutų suaugusiųjų grupės čempioną, pasaulio prizininką ir olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Aurimą Didžbalį.

Paruošti olimpinių žaidynių prizininką - tikrai neeilinis įvykis. Link to buvo keliauta daug metų - mano sūnus Ramūnas Vyšniauskas dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse ir Atėnų olimpinėse žaidynėse buvo labai arti medalio - liko penktas.

Visada svajojau, kad mano sportininkas taptų olimpiniu čempionu. Tikiuosi, kad ši mano svajonė dar išsipildys ateityje. Dabartinė mano didžiausia svajonė - šiuolaikinė specializuota sunkiosios atletikos sporto salė Klaipėdoje, kad ji būtų pati geriausia Baltijos šalyse. Tada dar labiau pagerėtų rezultatai per Europos ir pasaulio čempionatus bei olimpines žaidynes.

Bronislavo Vyšniausko vizitinė kortelė

Gimė 1947 metų spalio 30 dieną Kelmės rajone, Liolių kaime. Būdamas 15-kos persikėlė mokytis ir gyventi į Klaipėdą.

Daugiau nei tris dešimtmečius (1969-1999 m.) dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje, plaukė į jūrą, dirbo sporto metodininku, buvo "Meridiano" sporto klubo pirmininkas.

Vėliau, nuo 2000 metų, pradėjo dirbti Lietuvos sunkiosios atletikos treneriu Klaipėdo sporto centre, tapo Lietuvos sunkiosios atletikos vyr. treneriu, o pastaruosius kelerius metus eina ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidento pareigas.

B. Vyšniauskas jaunystėje pats aktyviai sportavo ir yra tapęs SSRS savigynos imtynių, taip pat svarsčių kilnojimo, sunkumų kilnojimo ir irklavimo jūrinėmis valtimis sporto meistru.

Jo iškovotų trofėjų kolekcijoje yra daugybę medalių. 1968 metais tapo irklavimo jūrinėmis valtimis TSRS karinių pajėgų pirmenybių vicečempionu, tais pačiais metais savigynos imtynių (sambo) TSRS karinių pajėgų pirmenybių vicečempionu, nuo 1969 iki 1977 metų daugkartinis Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionas ir rekordininkas. Net 31 kartą gerino Lietuvos ir 6 kartus SSRS svarsčių kilnojimo rekordus.

B. Vyšniauskas yra įveikęs net šešis pasaulio maratonus. Tris iš jų - Maskvoje, po vieną - Antverpene (pasiketas geriausias laikas - 3 val. 37 min.), Roterdame ir Kalipėdoje.

1978 metais B. Vyšniauskui buvo suteiktas SSRS jūrų laivyno garbės darbuotojo vardas. Nuo 1978 m. - tarptautinės kategorijos sunkumų kolnojimo teisėjas (teisėjavo daugiau nei 500 tarptautinių varžybų, tarp jų - net 1980 metų Maskvos olimppinėse žaidynėse), 2008 metais buvo pripažintas nusipelniusiu Lietuvos treneriu. 1975 metais - Lietuvos sunkumų kilnojimo prizininkas. 1971-1973 metais - Lietuvos PDG vasaros ir žiemos čempionas.

Bronislavas Vyšniauskas per savo gyvenimą yra sulaukęs per tuziną įvairių Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimų (už sporto pergales, metų trenerio laureato, reprezentacinio prizo, įvairios padėkos ir pan.), jam 2007 metais buvo įteikta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) "Olimpinė žvaigždė" ir 2010 metais net aukštas tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) apdovanojimas "Sportas - jaunų žmonių įkvėpimo šaltinis".

Šiam nusipelniusiam treneriui ne kartą rankas spaudė ir apdovanojimus teikė trys Lietuvos prezidentai - Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

B. Vyšniauskas organizuodavo bėgimus iš Vilniaus į Klaipėdą. Pirmasis Lietuvoje šešerius metus (1987-1993 m.) vedė Lietuvos rankų lenkimo varžybas, beveik dešimt metų (1989-1998 m.) - pasaulio galiūnų konkursus, ne vienerius metus rengdavo masines slidinėjimo varžybas, įvairias šeimų sporto šventes.

Išleido kelias su sportu ir sveika gyvensena susijusias knygas, tarp kurių garsiausios - "Mokykimės gyventi be vaistų" (1990 m.), "Ar šlapimas vaistas" (1993 m.), "Grįžtu prie starto" (1997 m.) ir "Sveikos gyvensenos metodinės rekomendacijos" (1989 m.). B. Vyšniauskui teko ir pačiam ne kartą skaityti su sportu ir sveika gyvensena susijusius pranešimus.

B. Vyšniausko vadovaujami Lietuvos sunkiaatlečiai dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynėse, o 2016 metais Rio de Žaneire Aurimas Didžbalis tapo bronziniu prizininku. Šis atletas - ir dukart Europos čempionas bei dukart pasaulio čempionatų prizininkas.

Ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavo B. Vyšniausko sūnus Ramūnas Vyšniauskas, keturis kartus tapęs Europos vicečempionu ir prizininku, buvęs stūmimo veiksmo rungties pasaulio vicečempionas.

Dukart Europos vicečempionu tapo ir Žygimantas Stanulis. Išugdyta daugybė įvairių amžiaus grupių Europos, pasaulio čempionatų ir tarptautinių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų.

Kantrybės, geležinės sveikatos ir sulaukti bent 100 metų Jums, Bronislavai, jubiliejaus proga linki "Vakarų ekspreso" sporto skyrius. Klaipėdos sporto ir valdžios bendruomenė jubiliatą sveikins lapkričio 7 dieną (antradienį)  16 val. Klaipėdos sportininkų namuose (S. Daukanto g. 24).