Bronzinės mergaitės verkė

Interviu

Jau rašėme, kad Lietuvos merginų rinktinė sekmadienį Košicėje (Slovakija) pasibaigusiame XX Europos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio čempionate iškovojo bronzos medalius. Šiai bronzinei komandai vadovavo klaipėdietė trenerė Ramunė Kumpienė.

Gerbiama trenere, žinome, kad tokios sėkmės iš jūsų komandos niekas nelaukė. O jūs pati ar tikėjote iškovoti medalius?

Lietuvos krepšinio federacija, įvertinusi mūsų grupės komandų pajėgumą, prieš čempionatą buvo iškėlusi uždavinį patekti į dešimtuką. Juk pradinėje pirmenybių stadijoje mums teko žaisti su būsima Europos čempione Ispanija bei galinga Rusijos rinktine. Tik Estijos krepšininkės buvo laikomos silpnesnėmis. Pirmąsias rungtynes ispanėms pralaimėjome vos vieno taško skirtumu. Merginos verkė iš sielvarto, nes prieš šią pajėgią komandą ilgai pirmavome. Tačiau ši nesėkmė mūsų krepšininkių nepalaužė. Per susitikimą su estėmis, kurias nugalėjome net 42 taškų persvara, leidome pailsėti pagrindinėms žaidėjoms. Po to nugalėjome ruses ir patekome į geriausių Europos komandų aštuntuką. Tai jau buvo didelis pasiekimas, o apie medalius nedrįsome net svajoti.

Juolab kad nesėkmingai pradėjote ketvirtfinalio etapą...

Ketvirtfinalyje pralaimėjome lenkėms ir čekėms, bet nugalėjome ukrainietes. Čekijos rinktinė ir mes, sulaukusios fortūnos šypsnio, su viena pergale patekome į pusfinalį. Po vienerias rungtynes laimėjo ir Lenkijos bei Ukrainos krepšininkės, tačiau jas aplenkėme pagal tarpusavio susitikimų rezultatus.

Pusfinalyje jūsų komandai vėl teko susitikti su Ispanija. Ar slėgė žaidėjas psichologinė įtampa?

Merginos tikrai nesijaudino. Ispanės daugiau bijojo mūsų nei mes jų. Apmaudu tik tiek, kad vėl prieš varžoves pirmavome, bet išleidome pergalę iš savo rankų. Šįsyk pralaimėjome joms dviejų taškų skirtumu.

Tačiau iškovoti bronzos medaliai, turbūt, merginoms leido pamiršti tą apmaudų pralaimėjimą ispanėms.

Po pergalės prieš serbes rungtynėse dėl trečiosios vietos mūsų merginos verkė iš džiaugsmo. Ir kaip nesidžiaugti. Juk anksčiau lietuvaitės pasaulio bei Europos jaunučių ir jaunimo čempionatuose medalių nebuvo laimėjusios.

Kur slypėjo bronzinės jūsų komandos galia?

Manau, kad mūsų rinktinė buvo stipri komandiniame žaidime, turėjo kovinę dvasią. Prieš čempionatą žinojome, kad mūsų žaidėjos yra gerai pasiruošusios individualiai. Pavyko suburti gerą kolektyvą, kuris į namus parsivežė medalius. Mūsų merginos buvo labai draugiškos ir susilaukė daug publikos simpatijų. Beje, atskleisiu paslaptį - mūsų komandos žaidėjos rungtynėms ruošėsi spręsdamos kryžiažodžius. Toks pasiruošimas joms labai padėjo.

Kurioms žaidėjoms teko pagrindinis krūvis?

Pagrindinį penketuką sudarė Aurimė Rinkevičiūtė, Reda Kontvainytė, Gabrielė Narvičiūtė, Giedrė Paugaitė ir Greta Šniokaitė. Aišku, puikiu žaidimu išsiskyrė A. Rinkevičiūtė, kuri ypač nustebino per lemiamas rungtynes - pelnė net 37 taškus. Galiu pasakyti, kad Lietuvos rinktinėje turisčių tikrai nebuvo. Visos žaidė ir prisidėjo prie medalių iškovojimo.

Rinktinėje žaidė ir keturios klaipėdietės. Kaip vertinate jų pasirodymą?

Jau minėjau, kad R. Kontvainytė žaidė pagrindinėje sudėtyje. Savo indėlį į bronzinę pergalę įnešė ir Marina Solopova, Lina Pikčiūtė bei Monika Šukytė.

Na, o kas sudarė Lietuvos rinktinės trenerių štabą?

Mūsų komanda buvo vienintelė čempionate, turėjusi vien moterišką kolektyvą. Man talkino trenerė Nijolė Kregždienė iš Biržų, komandos vadovė buvo vilnietė Rasa Liuimienė, o merginas nuo negalavimų saugojo gydytoja Alma Kajienienė.

Kaip jūsų laimėjimą vertino Lietuvos krepšinio federacija?

Prieš lemiamas rungtynes į Košicę atvyko federacijos generalinis sekretorius Saulius Samulevičius. Jis merginas padrąsino, atvežė specialius marškinėlius su giltine - naują variantą. Tokią aprangą gavome tik mes ir į Japoniją išvykusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Tuos marškinėlius Slovakijoje daug kas norėjo įsigyti, bet merginos nesileido į jokias kalbas. Suprantama, kad Krepšinio federacija liko patenkinta mūsų komandos pasirodymu.

Sugrįžusi namo jūs dabar, tikriausiai, visą dėmesį sutelksite "Lemminkainen" komandai, besiruošiančiai Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionatui.

Ilsėtis tikrai nebus kada. Tačiau naujajame sezone "Lemminkainen" komandos rūpesčius žadu dalintis su treneriu Eugenijum Milkontu. Jis bus ekipos vyriausiasis treneris, o aš - jo pagalbininkė. Šią vasarą neturėjau atostogų, noriu daugiau laiko skirti šeimai. "Lemminkainen" krepšininkės jau ruošiasi naujam čempionatui.

Kalbėjosi Algirdas AURUŠKEVIČIUS